Toks posėdis rengiamas po beveik 34 metų pertraukos ir organizuojamas Lietuvai ketinant smarkiai didinti finansavimą krašto apsaugai.
Per uždarą posėdį kalbės krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, grėsmių vertinimą pristatys Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovas, gynybos planus ir klausimą dėl nacionalinės divizijos – Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.
Po to kariuomenės ir Krašto apsaugos ministerijos atstovai aptars krašto apsaugos sistemos lėšų poreikį 2025–2030 metais, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apžvelgs iššūkius nacionaliniam saugumui esamoje geopolitinėje situacijoje, valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas pristatys gynybos biudžeto valdymo analizę.
Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė, Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras atsakys į Seimo narių klausimus.
Uždaras Seimo posėdis vyksta Kovo 11-osios salėje. Dėl bus sustiprinta jos prieigų apsauga, apribotas patekimas į pirmuosius parlamento rūmus.
Prieš tai parlamentarai, neturintys leidimų dirbti su įslaptinta informacija, turėjo užpildyti anketą ir pasirašyti įsipareigojimą neatskleisti informacijos.
Politikams uždrausta į posėdžių salę įsinešti mobiliuosius telefonus, Seimo nariai juos paliko specialiai įrengtose spintelėse.
Edukacinė posėdžio esmė
Kaip BNS jau skelbė, uždarą Seimo posėdį inicijavo Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.
Jis tvirtino, kad toks posėdis reikalingas matant prasidėjusias viešas diskusijas dėl Valstybės gynybos tarybos sprendimo per artimiausią penkmetį krašto apsaugai skirti nuo 5 iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto.
„Šio posėdžio esmė pagal visą turinį ir pranešimus yra edukacinė. Yra žmonės, kurie edukuojami, ir yra žmonės, kurie needukuotini. Turbūt tiems nepadės, bet tie, kas nori gauti informaciją bendram žinojimui, tiesiog yra toks posėdžio formatas, čia jokių sprendimų nebus“, – žurnalistams antradienį sakė Seimo pirmininkas.
Krašto apsaugos ministerija yra įslaptinusi Valstybės kontrolės ataskaitą apie įsigijimus, nes joje yra neviešų duomenų.
Kita posėdyje Seimo nariams pateikta informacija taip pat bus įslaptinta su „Riboto naudojimo“ žyma.
„Visa informacija, kuri bus pateikta šitame posėdyje, bus pažymėta riboto naudojimo žyma, (...) kad kiekvienas Seimo narys žinotų bent jau minimalią informaciją apie grėsmes“, – sakė S. Skvernelis.
13 uždarų Seimo posėdžių
Pagal Seimo statutą, uždari Seimo posėdžiai rengiami išimties tvarka nutarus Seimui arba pareikalavus prezidentui, Seimo pirmininkui.
Teisę siūlyti surengti uždarą posėdį turi ir Seimo valdyba, frakcijos, komitetai, bet jie privalo šį pasiūlymą motyvuoti.
Be Seimo nutarimo nei Seimo nariai, nei kiti uždaro posėdžio dalyviai neturi teisės skleisti informaciją apie uždaro posėdžio turinį.
Parlamento duomenimis, iš viso buvo surengta 13 uždarų Seimo posėdžių, visi jie vyko iškart po nepriklausomybės atkūrimo 1990–1991 metais, pastarąjį kartą – 1991 metų gruodį. Dalies jų medžiaga jau išslaptinta.
Lietuva ketina didinti gynybos finansavimą siekdama iki 2030 metų išvystyti kariuomenės diviziją, kuriai steigti, be kitų priemonių, reikalingi tankų, vikšrinių pėstininkų kovos mašinų įsigijimai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
