Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) vadovas konservatorius Stasys Šedbaras suka galvą, ką daryti su iš kabineto į kabinetą keliaujančiu raštu dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai - Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LRRA) vadovas Valdemaras Tomaševskis ir kitas šios partijos atstovas Michalas Mackevičius.
Konstitucinis Teismas 1998 metų lapkričio 11 dieną yra priėmęs nutarimą, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe. Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) skundą dėl Lenko kortos, esą V.Tomaševskis ir M.Mackevičius nuslėpė savo ryšius su užsienio valstybe ir taip galėjo pažeisti Konstituciją, parašė konservatorius parlamentaras Gintaras Songaila.
VRK savo ruožtu yra pasiūliusi prezidentui bei Seimui dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai, kreiptis į KT.
Seimo pirmininko Arūno Valinsko kabinete atsidūręs raštas buvo perduotas Seimo Teisės departamentui, iš kur grįžo su atsakymu, jog matyti požymių, kad Lenko korta - susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei. Tuomet raštas perduotas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui S.Šedbarui.
Pasak S.Šedbaro, dilemą sunkina tai, jog kreipimasis į KT dėl Lenko kortos - neįmanomas, nebent prieš Seimo narius būtų pradėtas apkaltos procesas.
„Konstitucinis Teismas sprendžia, ar mūsų šalies įstatymai ar nutarimai neprieštarauja Konstitucijai, tuo tarpu Lenko kortos išdavimą reglamentuoja Lenkijos teisės aktai, o dėl jų atitikties mūsų Konstitucijai kreipimasis teisiškai neįmanomas.
Kreiptis į KT išaiškinimo būtų galima tik tuomet, jei prieš Seimo narius būtų pradėtas apkaltos procesas“, - pirmadienį BNS sakė S.Šedbaras.
Pasak S.Šedbaro, komitetas minėto rašto tikriausiai nenagrinės, nes šiuo klausimu „reikalingos platesnės diskusijos“, o priimamas sprendimas gali būti tik „politiniu lygmeniu“, kai teisinis - neįmanomas.
Tačiau kokių konkrečių žingsnių ketina imtis, tęsdamas diskusiją dėl Lenko kortos ir Seimo nario mandato atitikties, TTK vadovas neatsakė, tvirtindamas, jog klausimą dėl intensyvaus darbo priimant biudžetą teko atidėti į šalį.
„Klausimo svarstymą teko pristabdyti dėl to, kad gilintis nebuvo kada, pastaruoju metu dirbom dieną naktį, manau, dabar, iki neeilinės sesijos, kaip tik laikas tuo užsiimti“, - sakė S.Šedbaras.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
