Atlikęs tyrimą dėl M.Basčio ryšių Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) taip pat konstatavo, kad „artimi Seimo nario M.Basčio ryšiai su buvusiais ir esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais bei esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.
Šios komiteto išvados buvo patvirtintos „už“ balsavus 8 komiteto nariams ir vieninteliam socialdemokratui Juozui Olekui buvus prieš. Dėl šių išvadų dar balsuos visas parlamentas.
„Rosatom“ stato atominę elektrinę Baltarusijoje netoli sienos su Lietuva, įmonės planuose anksčiau buvo ir jėgainė Karaliaučiaus krašte.
Išvadose pažymima, kad Seimo narys M.Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, „siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiems pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei“.
„Mes matome požymius ir matome Rusijos veiksmus, kuriais buvo siekiama pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, trukdyti Lietuvai integruoti savo energetikos sistemas į Vakarus, ir tas trukdymas arba ta aktyvi veikla visų pirma pasireiškė per „Rosatom“ ir jos dukterines įmones“, – per spaudos konferecij1 Seime pristatydamas išvadas pažymėjo komiteto vadovas Vytautas Bakas.
„Šiandien to neįvyko, bet tik dėl to, kad Lietuvos politikoje buvo žmonių, pareigūnų, kurie užkirto kelią šitiems projektams.
Jei ponui M.Basčiui ir jo kolegoms, bendražygiams, kurie atstovavo „Rosatom“, būtų pavykę šitie sumanymai, šiandien Lietuva būtų dar labiau įtraukta į Rusijos įtakos zoną, mes vystytume tokius projektus kaip Kaliningrado atominė elektrinė, mūsų ekonomika, verslas būtų įtrauktas į sudėtingas ir pelningas schemas“, – kalbėjo NSGK pirmininkas.
Taip pat komentuodamas tyrimo išvadas jis sakė, kad M.Basčio istorija „primena tipišką, vadovėlinę verbavimo ir veikimo schemą, kai pradedama nuo nedidelių uždavinių kaip karių kapai, nedidelių paslaugų, tarpininkauti vienai kitai vizai, ir einama prie stambių projektų ir stambios įtakos“.
Tyrimo duomenimis, M.Bastys tarpininkavo vienam verslininkui, kad jis gautų užsakymą Šakiuose tvarkyti sovietų karių kapines.
NSGK atskleidė, kad Seimo narys nuolat bendravo su Rusijos specialiųjų tarnybų atstovais.
„Seimo narys M.Bastys dar iki 2004 metų palaikė sisteminius ryšius su Rusijos žvalgybų aukštais pareigūnais, kuris vienas buvo išsiųstas iš Lietuvos už nesuderinamą su Lietuvos interesais veiklą, o kitas buvo paskelbtas persona non grata – tai yra nepageidaujamu asmeniu vienoje iš NATO šalių“, – teigė V.Bakas.
Pristatęs tyrimo išvadas komiteto vadovas reziumavo, kad „Seimas ir Lietuvos politinė sistema sulig šituo tyrimu turi progą išsivalyti“.
Vienintelis išvadų nepalaikęs socialdemokratas J.Olekas sakė, kad „patvirtindami išvadas perlenkėme lazdą“.
„(Tai padarėme) priimdami sprendimą, apkaltinantį kolegą, kad jis veikė prieš Lieyuvos interesus, turėdami keletą tų epizodų, kuriuos minėjo komiteto pirmininkas, gana skirtingų, kurie bendram tinkle atrodo ne visai gražiai, bet labai suabsoliutindami keletą įvykių“, – kalbėjo J.Olekas.
Kartu socialdemokratas tvirtino, kad „Rosatom“ir Lietuvos interesai buvo priešingi ne visais atvejais.
„Rosatom“, be abejo, turi savo tikslų, ji dažnai atstovauja bendriems Rusijos interesams, bet mūsų atveju „Rosatom“ ir mūsų interesai sutapo, kada mums viena iš didžiausių užduočių buvo sėkmingas Ignalinos atominės elektrinės uždarymas“, – tvirtino J.Olekas.
Seimo komitetas tvirtindamas išvadas taip pat pareiškė, kad teikdamas paaiškinimus jam M.Bastys melavo. Prieš liudydamas laikinajai tyrimo komisijai ar šiomis teisėmis dirbančiam komitetui, asmuo pasirašo pasižadėjimą sakyti tiesą, priešingu atveju gresia baudžiamoji atsakomybė.
NSGK narys ir M.Basčio apkaltos komisijos pirmininkas Dainius Gaižauskas sakė, kad „visa tai, kas buvo tiriama laikinosios komisijos metu, bus įvertinta specialiosios tyrimo komisijos“, ir tuomet bus sprendžiama, ar dėl galimai melagingų M.Basčio liudijimo kreiptis į teisėsaugą.
„Seimo nario M.Basčio duoti parodymai, ar jis buvo atviras, ar melavo, klausimas bus vertinamas ir nustačius melavimo faktą turės būti kreipiamasi į atitinkamas institucijas, ar buvo padaryta nusikaltama veika, ar ne“, – sakė D.Gaižauskas.
M.Bačio apkaltos komisija buvo sudaryta tuo pat metu kaip ir pradėtas NSGK tyrimas dėl parlamentaro ryšių, tačiau ji pradėjusi darbą savo tyrimą laikinai sustabdė.
Kadangi dalis apkaltos komisijos ir NSGK narių sutampa, D.Gaižauskas svarstė, jog apkaltos komisiją reikėtų performuoti, kad joje nebeliktų NSGK tyrime dalyvavusių parlamentarų, kad komisija nebūtų apkaltinta šališkumu. Pats D.Gaižauskas patvirtino nusišalinsiantis.
Klausimas dėl pagrįstumo pradėti M.Basčiui apkaltos procesą, buvo užduotas ir NSGK. Atsakydamas į šį klausimą, komitetas pareiškė, kad jam Seimo statutas nesuteikia tokių įgaliojimų – tokios išvados parengimas ir pateikimas priklauso specialiajai Seimo komisijai.
Seimas NSGK prieš keletą savaičių pavedė atlikti parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) medžiagoje nurodytų M.Basčio ryšių su atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ atstovu vadinamu Jevgenijumi Kostinu, buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika, Rusijos valstybinio kanalo RTR žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, buvusiu Kauno mafijos autoritetu įvardijamu Saturnu Dubininku ir neteisėta veikla įtariamu verslininku Vadimu Pachomovu.
Komitetui buvo pavesta atsakyti, ar palaikydamas šiuos ryšius M.Bastys neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus, šie ryšiai nekelia grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui, nustatyti, ar tarpininkaujant Rusijos įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams nebuvo padaryta žala valstybei. Taip pat komitetas turėjo įvertinti, ar turimos medžiagos apie M.Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti Seimo nario apkaltos procesą.
