Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) klausymuose nutarta sprendžiant kandidatavimo galimybes po pašalinimo per apkaltą Konstituciją keisti minimaliai, konkrečias sankcijas išvardinant įstatymuose.
"Sprendimas labai panašus į Konstitucijos komisijos siūlymą, tačiau šiek tiek kitoks, nenustatant konkrečių aplinkybių, kurios būtų apibrėžtos jau įstatyme. Susiformavo nuomonė, kad reikėtų keisti Konstitucijos 74 straipsnį, papildant jį antra dalimi, kad teisines pasekmes asmeniui, apkaltos proceso tvarka pašalintam iš pareigų, arba netekusiam mandato, nustato įstatymas", - po komiteto klausymo antradienį žurnalistams sakė jo pirmininkas Julius Sabatauskas.
Pasak J.Sabatausko, komitetas dėl tokios formuluotės balsuos posėdyje kitą trečiadienį, ir jau po dešimties dienų Konstitucijos pataisos projektas galės būti teikiamas Seimo svarstymui.
Komiteto vadovo teigimu, tokia formuluotė pasirinkta, nes Konstitucija nustato kelias pareigybes, iš kurių pašalinama per apkaltą, ir skirtingoms pareigybėms galėtų būti taikomis skirtingos sankcijos.
"Yra kelios pareigybės, tai ir prezidento, ir Seimo nario, ir Vyriausybės nario, ir Konstitucinio Teismo teisėjo, Aukščiausiojo teismo teisėjo, Apeliacinio teismo teisėjo, kuriems nustatoma tokia galimybė, už šiurkštų Konstitucijos pažeidimą arba priesaikos sulaužymą, būti pašalintiems iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Todėl konkrečias aplinkybes, terminus, kada tie asmenys galėtų vėl užimti tas pareigas, turėtų nustatyti įstatymas, nes jos gali skirtis, diferencijuotis", - sakė J.Sabatauskas.
Klausymu metu jis svarstė, jog teisėjų atveju būtų galima palikti absoliučią sankciją, nes teoriškai grįžus į buvusias pareigas po apkaltos tokiems teisėjams nuolat grėstų nušalinimo galimybė.
"Skirtingai kategorijai amenų terminas gali būti skirtingas, sakysime, teisėjams jis gali būti absoliutus, nes visada kiltų bylos dalyvių klausimas dėl nušalinimo, pagrindas nušalinimui visada būtų. Įsivaizduojate darbą teisėjo, kuris nuolat gauna reikalavimus dėl nušalinimo", - kalbėjo komiteto pirmininkas.
Pernai gruodį Seimas po pateikimo yra pritaręs Konstitucijos pataisų projektui, kuris po apkaltos draustų kandidatuoti į Seimą ketverius metus, tačiau svarstymui į plenarinių posėdžių salę jau grįš TTK siūlomas variantas.
Projektą irgi svarsčiusi papildoma paskirta Konstitucijos komisija savo variante siūlė po apkaltos drausti kandidatuoti 8 metus, ir sankciją įrašyti į Konstituciją.
Konstitucijos pataisomis siekiama įgyvendinti Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimą dėl per apkaltą pašalintų asmenų kandidatavimo rinkimuose. EŽTT konstatavo, kad dabartinis draudimas iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose iš prezidento pareigų atstatydintam Rolandui Paksui yra neproporcingas jo padarytam nusižengimui.
KT yra konstatavęs, kad asmuo, kuris per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento, Konstitucinio Teismo pirmininko ir teisėjo, Aukščiausiojo Teismo pirmininko ir teisėjo, Apeliacinio teismo pirmininko ir teisėjo pareigų ar buvo panaikintas jo Seimo nario mandatas, niekada negali eiti tokių Konstitucijoje nurodytų pareigų, kurių ėjimo pradžia yra susijusi su Konstitucijoje numatytos priesaikos davimu.
Tam, kad pagrindinis šalies įstatymas būtų pakeistas, už tai du kartus turi balsuoti ne mažiau kaip 94 parlamentarai.
R.Paksas prezidento pareigų neteko 2004 metų balandį. Jam buvo surengta apkalta dėl priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo, kai jis išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui suteikė Lietuvos pilietybę.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.