Komitetas trečiadienį apsvarstė ir pritarė 2025 metų valstybės biudžeto projektui bei ragina dėl pasiūlymų apsispręsti pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą.
„Daliai pasiūlymų pritariame, įvertinome tuos pasiūlymus ir teikiame pagrindiniam komitetui apsispręsti, surasti (finansavimo – BNS) šaltinius“, – SRDK posėdyje sakė komiteto pirmininkė konservatorė Paulė Kuzmickienė.
Komitetas pritarė Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo pasiūlymui nuo kitų metų didinti valstybės skiriamą finansavimą vaikų dienos centrams iki 10,8 mln. eurų, vietoje numatytų 9,5 mln. eurų, bei kasmet jį indeksuoti.
Įstaigos vadovė Aistė Adomavičienė sakė, kad nuo 2022 metų asignavimai jau įsteigtų centrų veiklai išliko 8,5 mln. eurų ir neaugo, nors jiems keliami vis didesni darbo su vaikais reikalavimai. Be to, per kelerius metus išaugus kainoms, jiems sunku išlaikyti darbuotojus, įdarbinti juos pilnu etatu, teigė ji.
„Kyla ir darbo užmokestis, ir minimali alga. Daliai vaikų dienos centrų tikrai bus didelis iššūkis subalansuoti biudžetus“, – komiteto posėdyje sakė A. Adomavičienė.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė kalbėjo, kad valstybė vaikų dienos centrams skiria 70 proc. viso jų finansavimo, o likusius 30 proc. numato savivaldybės, kurios savo asignavimų dalies nedidina.
„Turėjome labai aiškų susitarimą su savivaldybėmis, kad (...) vieną dieną priartėsime prie savarankiškosios funkcijos ir apkeisime, kuomet savivaldybės skirs 70 proc., o valstybė 30 proc. Nepasistūmėjome nė per vieną procentą niekur iš tos pozicijos, todėl, sakyčiau reikia grįžti prie to ir laikytis susitarimo“, – komitete sakė V. Augienė.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Finansų departamento direktorė Jūratė Dringelienė nurodė, kad 2025 metų biudžeto projekte vaikų dienos centrams ketinama skirti 9,5 mln. eurų.
Komiteto nario, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Lino Kukuraičio teigimu, palyginti su kitomis paslaugomis, vaikų dienos centrai finansuojami mažiausiai, nors atlieka daug svarbių funkcijų, jiems keliami dideli lūkesčiai.
Komitetas taip pat palaikė Migracijos departamento darbuotojų profesinės sąjungos prašymą kitąmet numatyti papildomus beveik 2,3 mln. eurų įstaigos darbuotojų atlyginimams. Jis pavedė pagrindiniam biudžeto projektą svarstančiam Biudžeto ir finansų komitetui siūlymą įvertinti, rasti lėšų šaltinį.
„Prašoma suma nėra didelė, nesame nusimatę šaltinių, todėl (...) siūlymas būtų (...) atsižvelgti, siūlyti įvertinti pagrindiniam komitetui ir ieškoti lėšų“, – sakė P. Kuzmickienė.
Negali pritarti siūlymams didinti algas pareigūnams
SRDK nepalaikė Seimo nario socialdemokrato Kęstučio Vilkausko bei Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo pasiūlymų 2025 metais, palyginti su šiemet, 78,9 mln. eurų padidinti išlaidas Policijos departamentui, 56 mln. eurų – Valstybės sienos apsaugos tarnybai (VSAT), 39,9 mln. eurų – Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui, 7,71 mln. eurų – Viešojo saugumo tarnybai bei 24,5 mln. eurų – Aplinkos apsaugos departamentui.
Pareigūnų profsąjungos pirmininko Sauliaus Džiauto teigimu, Lietuvoje trūksta nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių įvairių sričių pareigūnų, iki 30 proc. jų jau gali pasitraukti iš tarnybos ir gauti valstybės pensiją.
Jis sakė, kad bazinis pareigūnų atlyginimas turėtų prilygti vidutinei algai šalyje.
„Tai būtų pradžia, kai prilygtų vidutiniam darbo užmokesčiui eilinio pareigūno atlyginimas. Tai būtų motyvacija ir ateiti, ir likti tarnyboje“, – teigė S. Džiautas.
P. Kuzmickienė tikino, jog pasiūlymams komitetas pritarti negali, nes nenurodyti didesnio finansavimo šaltiniai.
Pagrindiniam komitetui taip pat pasiūlyta įvertinti parlamentaro, demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovo Sauliaus Skvernelio siūlymą VSAT skirti papildomus 183,6 mln. eurų.
Kartu SRDK nepalaikė ir Seimo nario „Vardan Lietuvos“ atstovo Tomo Tomilino pasiūlymą pakoreguoti valstybinių pensijų indeksavimo koeficientą.
Pagal Seimui pateiktą 2025 metų biudžeto projektą, kitąmet valstybė turėtų surinkti 17,98 mlrd. eurų pajamų, o išleisti – 23,02 mlrd. eurų. Palyginti su šiais metais, biudžeto pajamos augtų 5,9 proc., o išlaidos 11,7 proc. Biudžeto deficitas, kaip ir šiemet, sieks 3 proc., valdžios skola turėtų siekti 43,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Seimo komitetai savo pasiūlymus dėl biudžeto projekto Biudžeto ir finansų komitetui pateiks iki lapkričio 10 dienos. Iki lapkričio 25 dienos projektas turi būti apsvarstytas viso parlamento, o vėliau grįžti į Vyriausybę, kuri jį patobulins, atsižvelgdama į gautas pastabas.
Jį priimti tikimasi iki gruodžio 23 dienos.
