Tokios išimties įteisinimui Valstybinės kalbos įstatyme trečiadienį bendru sutarimu pritarė šio komiteto nariai.
Palaikydama pasiūlymą Seimo narė Edita Rudelienė pastebėjo, kad mugėse prekes parduodantys svečiai iš užsienio tikrai nemoka lietuvių kalbos.
Jei Seimas pritartų, reikalavimas aptarnauti klientus lietuvių kalba nebūtų taikomas tiems fiziniams asmenims, kurie prekes Lietuvoje parduoda laikinai ir tokia veikla nesiverčia nuolat.
Įteisinant reikalavimą tiesiogiai paslaugas teikiantiems asmenims mokėti bazinį lietuvių kalbos lygį, parlamentarė Dalia Asanavičiūtė pasiūlė numatyti ir atsakomybę. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė jos pasiūlymui, kad už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą būtų atsakingi ne tik institucijų, įstaigų, įmonių, tarnybų, organizacijų vadovai, bet ir fiziniai asmenys.
Visgi Seimo komiteto posėdyje dalyvavusi prezidento patarėja Inga Grigienė pastebėjo, kad nėra tinkamai reglamentuotas atsakomybės mechanizmas už naujų Valstybinės kalbos įstatymo nuostatų nevykdymą. Jos nuomone, tai turėtų būtų reglamentuota Administracinių nusižengimų kodekse (ANK).
„Manytume, kad teisėkūros požiūriu turėtų būti patikslintas šis projektas tai yra pridėta ANK pataisa”, – sakė I. Grigienė.
Neskubėti taikyti baudų siūlė parlamentarė Edita Rudelienė.
„Lietuvių kalba nekalbančių žmonių yra vis daugiau. Manau, kad nereikėtų iš karto bausti baudomis. Palikome laiko poįstatyminiams aktams parengti, manau, kad ministerijos turės laiko pasiruošti įstatymo įgyvendinimui“, – sakė E. Rudelienė.
Palaukti su baudomis kvietė ir Seimo narė Beata Pietkiewicz.
„Norime bausti žmones, kurie nemoka lietuvių kalbos, nieko jiems nepasiūlydami. Trūksta kalbos mokytojų, pinigų. Pirmiausia reikėtų skirti daugiau finansavimo kalbos mokymui“, – mano parlamentarė.
Tačiau D. Asanavičiūtė tikino mananti, kad pirmiausia reikėtų priimti Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimus, o kitame etape tvarkyti ANK.
Spalio 3 d. Seimo plenariniame posėdyje planuojama priimti Seimo narės Dalios Asanavičiūtės inicijuotas įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus nuo 2026 metų sausio 1 d. aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Valstybinės kalbos įstatymo pataisų projektas numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai, Lietuvoje parduodantys prekes ir teikiantys paslaugas, „užtikrina tiesioginį gyventojų aptarnavimą valstybine kalba Vyriausybės nustatytu lietuvių kalbos mokėjimo lygiu“.
Išimtį siūloma taikyti laikinai mugėse prekes parduodantiems asmenims, Mokslo ir studijų įstatyme numatytais atvejais, kai reikalavimas mokėti valstybinę kalbą laikomas nepagrįstu teisės dirbti ribojimu.
Įstatyme taip pat planuojama įteisinti, kad „informacija apie parduodamas prekes ir teikiamas paslaugas teikiama ir prekės ženklinamos valstybine kalba.“
