Operatyvinės veiklos subjektai gali pasiklausyti bet kurio žmogaus telefoninių pokalbių ir tai kartais daroma pažeidžiant įstatymus. Tai nustatė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisija, tirianti galimą žurnalistų pokalbių telefonu pasiklausymą.
"Operatyvinės veiklos subjektai gali klausytis bet ko", - žurnalistams sakė Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisijos pirmininkas Aleksandras Sacharukas.
Pasak jo, komisija nustatė, kad sankcionuojant telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolę yra pažeidinėjami įstatymai. Apie tai A. Sacharukas ketina informuoti Seimo Pirmininkę Ireną Degutienę ir Lietuvos Prezidentę Dalią Grybauskaitę.
"Kontrolės, galima sakyti, Lietuvoje nėra. Yra kontroliuojamas tik pradinis sankcionavimo procesas, tarpinis ir galutinis procesas nėra visiškai kontroliuojami. Yra kontroliuojamas tik teisinis pagrindas, o faktiniai pagrindai nėra kontroliuojami", - teigė A. Sacharukas.
Pasak jo, operatyvinės veiklos subjektai sankcionuoja pasiklausymą, vadovaudamiesi paprastais raštais. "Jokio faktinio pagrindo prokuratūra netikrina ir iš čia seka, kad veikla nėra kontroliuojama. (...) Mes reikalausime iš prokuratūros tikros kontrolės",- sakė A. Sacharukas.
Jo teigimu, komisija ketina siūlyti keletą įstatymų pataisų, kad būtų užtikrintas ir galutinis tikslas.
"Iš kiekvienos sankcijos turėtų būti kažkoks rezultatas, kad nebūtų taip, kad žmogų seka trejus metus, tas procesas nutrūksta ir niekas nežino kuo jis baigėsi. Jis turi kažkuo pasibaigti, taip numato įstatymai", - sakė A. Sacharukas.
Pasak jo, pagal įstatymą operatyvinės veiklos subjektas dėl sankcijos pasiklausymui motyvuotu raštu kreipiasi į prokurorą, o prokuroras į teisėją. "Bet šita grandis ne visą laiką būna tokia. Būna tokių atveju, kad prokurorai net neina į teismą, o patys subjektai važiuoja pas teisėjus ir be jokių aiškių pagrindų, tik vadovaudamiesi kažkokiu paprastu popieriuku, sankcionuoja telefonų pasiklausymą",- sakė A. Sacharukas.
Paklaustas, kodėl dėl sankcijos pasiklausymui Vilniuje kreipiamasi, pavyzdžiui, į teisėją Šiauliuose, jis sakė, kad Operatyvinės veiklos įstatymas aiškiai reglamentuoja, kad kiekvienas subjektas konspiracijos sumetimais gali pasirinkti bet kurį Lietuvos teismą.
"Jokios sistemos Lietuvoje nėra. Sakykime, jeigu operatyvinės veiklos subjektas kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą ir negauna sankcijos, tai netrukdo jam kitą dieną važiuoti į Šiaulius prašyti tos pačios sankcijos. Jeigu negauna Šiauliuose, važiuoja į Panevėžį, jeigu negauna ten, važiuoja į Klaipėdą, galų gale važiuoja į Kauną, kur gauna", - galima scenarijų dėstė A. Sacharukas.
Jo teigimu, Lietuvoje nėra bendros sistemos, kurion patektų visi duomenys, kad būtų galima sužinoti, jog prašymas jau buvo atmestas.
"Tai nustebino, taip neturėtų būti. Nesitikėjau, kad tai nėra kontroliuojama visiškai. Teismas ranka parašo, tarp teismų nėra jokio bendradarbiavimo", - sakė A. Sacharukas.
Jo teigimu, Generalinė prokuratūra privalėjo kontroliuoti šitą procesą.
"Generalinis prokuroras privalėjo kontroliuoti tą procesą. Vaizdas, kurį pamatėme, šokiravo, kad kontrolės ne visiškai nėra, bet beveik nėra", - sakė A. Sacharukas.
Pasak jo, kitą savaitę į komisijos posėdį planuojama kviesti generalinį prokurorą Algimantą Valantiną.
Penktadienį į Seimo komisiją atvykę Šiaulių apygardos teismo pirmininkas Boleslovas Kalainis ir Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Anatolijus Mirnas, kurie VSD prašymu sankcionavo kai kurių žurnalistų pokalbių pasiklausymą, tvirtino įstatymų nepažeidę.
Pasak B. Kalainio, normalu, kad dėl Vilniuje gyvenančio žurnalisto pasiklausymo kreipiamasi į teisėją Šiauliuose.
"Įstatymas nedraudžia to. Numatyta, kad operatyvinės veiklos subjektas gali kreiptis, ir jokio keistumo čia negali būti. (....) Jeigu yra surinkta medžiaga, teisėjas negali jos patikrinti, nes nėra tokio mechanizmo. Jeigu pareigūnai surašytų netiesą ir pasirašytų, tai tam pareigūnui ir atsakomybė yra", - sakė B. Kalainis.
Tą patvirtino ir Šiaulių apygardos vyriausiasis prokuroras A. Mirnas. Pasak jo, įstatyme yra numatyta, kad operatyvinės veiklos subjektas gali pasirinkti apygardos teismą.
Paklaustas, kodėl dėl Vilniaus reikalų kreipiamasi į Šiaulius, jis sakė, kad "tai konfidencialūs dalykai ir konspiracijos klausimais taip gali būti".
ELTA primena, jog į Seimo Operatyvinės veiklos parlamentinės kontrolės komisiją kreipėsi Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, prašydama ištirti viešumoje paskelbtą informaciją apie žurnalistų pokalbių telefonu pasiklausymą ir apie tyrimo rezultatus informuoti visuomenę.
Informaciją apie galimą žurnalistų pokalbių telefonu pasiklausymą paskelbė Pilietinės visuomenės instituto direktorius, Piliečių santalkos pirmininkas Darius Kuolys. Jis teigė turįs duomenų, kad Valstybės saugumo departamento darbuotojai klausosi tam tikrų žurnalistų pokalbių telefonu.
VSD intrigos
Buvę žvalgai savaitraščiui „Balsas.lt savaitė“ jau seniau pasakojo, kad sankcijas išduodantys teisėjai yra ir įvairiais būdais klaidinami. Prašant leidimo, telefono numerių savininkais neretai nurodomi ne tie asmenys, kurie tikrai jais naudojasi. „Tai ypač populiaru, kai klausytis norima žinomų žmonių. Kad niekas neatkreiptų dėmesio, nurodomas Vardenis Pavardenis ir keli telefono numeriai. Realiai jis naudojasi tik vienu iš tų numerių arba išvis nė vienu. Niekas atitikimo netikrina“, − saugumo machinacijų mechanizmą atskleidė šaltinis.
Kartais, anot buvusio Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Algimanto Matulevičiaus, kai specialiosios tarnybos neturi sankcijų sekimui ir pačios nenori rizikuoti, „blakes“ į reikiamą patalpą įmontuoja privačios detektyvų ir saugos bendrovės. „Teisme tokiu nelegaliu įkalčiu nepasiremsi, bet žinojimui gali pasinaudoti,“ – teigia politikas. Esama ir kitų, jau anksčiau "Balsas.lt" išsamiai aprašytų technikų.
