Už Užimtumo įstatymo pataisas po svarstymo antradienį balsavo 106 Seimo nariai, du buvo prieš, o susilaikė 11.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Jurgis Razma pataisas pavadino „pozityvia diskriminacija“, o Biudžeto ir finansų komitete dirbantis Kęstutis Glaveckas pasigedo „išmatuoto efekto“, kurį duos toks bandymas darbo rinkoje išlaikyti pagyvenusius žmones.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys „vastietis“ Tomas Tomilinas teigė, kad valdžia yra skolinga šiai kartai. Pasak jo, iki pensijos įvyksta dramatiškiausi pokyčiai, nes daug dažniau negu vidutiniškai Europoje, Lietuvoje tokio amžiaus žmonės praranda darbą ir sumažėja jų pajamos.
„Vyresnio amžiaus žmonėms, ypač pagal lytį, skiriasi jų pajamos, ypač pensiniame amžiuje. Mes esame jiems skolingi už tai, kad kažkada priėmėme gan skubotą sprendimą didinti pensinį amžių, o gyvenimo trukmė Lietuvoje, deja neauga taip, kaip Europoje, ir kaip norėtųsi“, – teigė T. Tomilinas.
Kitas šio komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas pabrėžė, kad reikia ieškoti priežasčių, kodėl iš 20 tūkst. darbuotojų, kurie per koronaviruso krizę iš darbo išėjo savo noru, tik 47 kreipėsi į Darbo ginčių komisiją dėl galimos diskriminacijos dėl amžiaus.
A. Sysas be kita ko retoriškai klausė, kaip pagyvenę ir per krizę netekę darbo žmonės bus remiami po to, kai krizė baigsis.
„Bus blogai po šešių mėnesių, kai baigsis šitie pinigai, tai tikrai garantuoju, kad problemų turėsime žymiai daugiau, nes šita asmenų grupė tikrai bus tarp tų, kurie neras darbo, arba bus padaugėję bedarbių“, – kalbėjo A. Sysas.
Jei Seimas per paskutinį balsavimą ketvirtadienį priims pataisas, subsidija darbdaviams būtų mokama ir po karantino tęsiantis ekstremaliai situacijai, ji siekų 100 proc. darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei minimali alga (MMA, 607 eurai) arba 70 proc. atlyginimo, bet ne daugiau nei 1,5 MMA (910,5 euro).
Pasibaigus karantinui ir ekstremaliai situacijai arba grąžinus darbuotoją iš prastovos, darbdavys toliau galėtų prašyti šešių mėnesių trukmės subsidijos: pirmą-antrą mėnesį – 100 proc., trečią-ketvirtą – 50 proc., penktą-šeštą – 30 proc., tačiau maksimali riba būtų 607 eurai (iki mokesčių).
Pataisos taip pat numato, kad laikiną darbo paieškos išmoką gyventojai gautų iškart tapę bedarbiais, o ne tada, kai baigiasi terminas gauti išeitines išmokas. Tas pats būtų taikoma, kai žmogus kreipiasi dėl įprastos nedarbo išmokos.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Eglės Radišauskienės teigimu, per karantiną į darbo inspektorius kreipėsi 45 darbuotojai, kurie skundėsi buvę darbdavių diskriminuojami dėl amžiaus. Tai sudaro 3 proc. visų skundų.
Socialinių reikalų ir darbo ministerijos duomenimis, kovą iš 10 tūkst. atleistų žmonių 2,6 tūkst. buvo virš 60 metų.
