Seimas pagaliau prisiminė, kad jau dveji metai, kai parlamentinė Konstitucijos komisija yra komos būklės. Pernai komisija tesurengė vieną posėdį, šiemet - vos kelis, rašo „Lietuvos žinios“.
Lapkritį Konstitucijos komisijos nariai dar kartą priminė Seimo seniūnų sueigai vis dar laukiantys naujo vadovo. Komisijos darbas sutriko, kai pernai sausį jos pirmininkas liberaldemokratas Rimantas Smetona pasiprašė atleidžiamas iš šių pareigų. Nuo tada jis pats posėdžių nešaukdavo, tai padaryti raštu įgaliodavo savo pavaduotoją Tėvynės sąjungos (TS) frakcijos atstovą Liudviką Sabutį.
Pavasarį kai kurie parlamentarai suabejojo, ar ši ir dar trys komisijos apskritai reikalingos. Pasvarsčius vis dėlto apsispręsta jų nenaikinti.
R.Smetonos prašymas palikti vadovo kėdę buvo patenkintas tik praėjusią savaitę. Komisiją papildė naujas narys - TS frakcijai priklausantis teisininkas Kęstutis Čilinskas. Manoma, kad jis ir taps Konstitucijos komisijos pirmininku.
Komisija nereikalinga
"Esu įsitikinęs, kad su tokiais įgaliojimais, kokius turi dabar, Konstitucijos komisija tikrai nereikalinga. Visus jai priskirtus klausimus gali svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas, jis tai ir daro. Komiteto žodis būna galutinis", - LŽ sakė buvęs komisijos vadovas R.Smetona. Pasak parlamentaro, paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo 2005-ųjų rudenį svarstyta Konstitucijos 125 straipsnio pataisa. Ji buvo būtina Lietuvai siekiant įsivesti eurą. Po ilgų konsultacijų su ekspertais Konstitucijos komisija pritarė variantui, pagal kurį iš minėto straipsnio tereikėjo išbraukti vieną žodelį. Tačiau netrukus buvo įregistruota kitokia tuometinio Seimo pirmininko Artūro Paulausko pataisa, kurią palaikė Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
"Komisijos nuomonė tapo visiškai bevertė. Žinoma, taip gali nutikti, nes galutinį sprendimą priima Seimas. Tačiau kyla natūralus klausimas, kam tada apskritai ta komisija reikalinga. Nemačiau jokių galimybių ir prasmės būti jos vadovu", - seną istoriją prisiminė R.Smetona.
Paklaustas, kodėl jo noras pasitraukti nebuvo taip ilgai patenkintas, liberaldemokratas sakė nuolat apie tai primindavęs Seimo pirmininko pirmajam pavaduotojui Česlovui Juršėnui, tačiau šis tvirtindavo nerandąs pakaitalo.
R.Smetona pripažino, kad pernai komisija dirbo gana vangiai, tačiau jo kolegos ir nereikalavo spartinti tempo. Tik šį rudenį, kai pasipylė įvairių siūlymų keisti Konstituciją, komisija šiek tiek atkuto.
Abejonių kilo seniai
Šių metų kovą Seimo pirmininko pavaduotojas, Liberalų sąjūdžio frakcijos atstovas bei Konstitucijos komisijos narys Gintaras Steponavičius įregistravo Seimo nutarimo projektą, siūlantį panaikinti keturias nuolatines Seimo komisijas - Konstitucijos, NATO reikalų, Regioninės plėtros bei Verslo ir užimtumo.
G.Steponavičiaus nuomone, tai būtų rimtas Seimo žingsnis parlamento komitetų ir komisijų darbą padaryti efektyvesnį, išvengti Seimo padalinių veiklos dubliavimo, sutaupyti nemažai lėšų.
Tačiau pasvarstę parlamentarai tokiam siūlymui nepritarė.
Č.Juršėno teigimu, kadangi valdančiosios frakcijos gana ilgai sprendė, ar tokia komisija būtina, užtruko ir jos pirmininko keitimas.
"Mano nuomone, Konstitucijos komisija yra reikalinga, nes nestabdydama viso leidybos proceso gali svarstyti kokias tik nori problemas", - LŽ sakė Č.Juršėnas. Priminus tai, kad komisija retai posėdžiauja, Seimo pirmininko pavaduotojas pabrėžė, kad komisijų darbo intensyvumas nėra reglamentuotas.
Paklaustas, ar naujuoju Konstitucijos komisijos pirmininku gali tapti K.Čilinskas, Č.Juršėnas tokio varianto neatmetė. "Gali būti, nors kol kas seniūnų sueiga dar neapsisprendusi. Tačiau tokia mintis yra", - pripažino Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas.
Jei K.Čilinskas bus paskirtas komisijos vadovu, iš pavaduotojų turės trauktis L.Sabutis - nes "dviejų vadų iš vienos frakcijos negali būti". Č.Juršėnas pripažino, kad panašių problemų yra turėjusios ir kai kurios kitos parlamento komisijos.
Siūlymų būta įvairių
Kad komisija reikalinga, įsitikinęs ir kol kas nesančio pirmininko pavaduotojas L.Sabutis. "Visaip stengiuosi, kad ji judėtų.
Tačiau vadovo jau seniai nėra, o statutas neleidžia pavaduotojui perimti valdžios", - LŽ sakė parlamentaras.
Jo teigimu, jau rytoj šaukiamas Konstitucijos komisijos posėdis, kuriame bus aptariamas valstybės bei savivaldybių biudžetų įsisavinimo bei kontrolės klausimas, toliau svarstoma, kokia forma teismų veikloje turėtų dalyvauti visuomenė.
L.Sabutis prisipažino jaučiąs, kad jei komisijos pirmininku taps jo frakcijos kolega K.Čilinskas, jam iš pavaduotojų teks trauktis.
"Atvirai pasakius, norėjau ir noriu dirbti šioje komisijoje, galėsiu likti eilinis narys", - svarstė TS atstovas.
Konstitucijos komisija buvo sudaryta 2001 metų kovą (tada vadinosi Komisija Konstitucijos pataisoms rengti). Pagrindinis jos uždavinys - svarstyti siūlymus ir priimti sprendimus dėl tikslingumo keisti Konstituciją.
Per šešerius metus komisija apsvarstė daugiau kaip dvi dešimtis įvairių siūlymų. Tarp jų būta gana įdomių: įteisinti Lietuvoje dviejų parlamento rūmų instituciją, premjeru ir ministrais uždrausti skirti Seimo narius, nustatyti, kad parlamentarai galėtų gauti atlyginimą už pedagoginę veiklą.
Raimonda Ramelienė
