Diskusijos posėdyje kilo po to, kai socialdemokratė Dovilė Šakalienė pasiūlė išbraukti šį klausimą kol nėra priimtas Etikos ir procedūrų komisijos (EPK) sprendimas dėl galimų pažeidimų komisijos veikloje. Tačiau už balsavus 50, prieš – 45 ir susilaikius 22 parlamentarams, tokiai idėjai pritarta nebuvo.
Visgi, jai prieštaravęs komisijos veikloje dalyvavęs konservatorius Andrius Vyšniauskas pasiūlė klausimą svarstyti anksčiau nei numatyta.
„Abejoju, ar išvadų turinys ir analizuojama komisijos narių veikla turi kažką labai bendro. Vis tiek čia kalbame apie turinį. Manydamas, kad Seimo nariai norės daug diskutuoti apie komisijos išvadas, siūlau jas svarstyti pirmuoju klausimu“, – posėdžių salėje kalbėjo A. Vyšniauskas.
Tokiam parlamentaro siūlymui buvo pritarta 68 balsavus už, 35 – prieš ir 12 Seimo narių susilaikius.
A. Vyšniauskas akcentavo, kad išvadoms pritarus po pateikimo, jos būtų svarstomos Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK). Pasak jo, tai suteiktų prievolę daliai parlamentarų susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi.
Nemato problemos dėl vangumo susipažįstant su įslaptinta išvadų dalimi
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad po pateikimo palaikysianti komisijos išvadas.
„Po pateikimo balsuosiu už. Yra dalis išvadų, kurios šiek tiek mažiau įtikina, ta dalis susijusi su prezidentu. Vien dėl tos regimybės, kad likus vos kelioms savaitėms iki prezidento rinkimų, sunku atsieti tai. Noriu grįžti prie to, kad labiausiai ši komisija dirbo su pranešėjo klausimu, ta apimtis mane labiau įtikina“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji akcentuoja, kad ketvirtadienį dėl išvadų parlamentarai balsuos tik pateikimo stadijoje, o svarstymo ir priėmimo stadijos vyktų tik kituose posėdžiuose. Paaiškėjus, kad iš 82 parlamentarų, galinčių susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, tą padarė tik 16, nedalyvavusių komisijos veikloje, Seimo pirmininkė sako, kad tai rodo pasitikėjimą kolegomis.
„Galbūt tai parodo, kad pasitiki kolegomis, kurie susipažino, nežinau“, – sakė ji.
ELTA primena, kad balsavimas dėl šio klausimo turėjo vykti dar praėjusį ketvirtadienį. Visgi, Seimo kanceliarijai pranešus, kad slaptosios tarnybos suteikė galimybę parlamentarams susipažinti su įslaptinta išvadų dalimi, klausimas perkeltas į kitą savaitę.
Su įslaptinta informacija, žymima grifu „Slaptai“, gali susipažinti 82 Seimo nariai, turintys atitinkamus leidimus. Visgi Seimo kanceliarijos Eltai pateiktais duomenimis, balsavimo išvakarėse su įslaptintais dokumentais, susijusiais su parlamentiniu tyrimu, iš viso susipažino tik 16 Seimo komisijos veikloje nedalyvavusių parlamentarų.
Išvadose yra teikiami siūlymai, susiję su atliktu parlamentiniu tyrimu. Seimas raginamas svarstyti dėl Žvalgybos kontrolierių įstatymo pakeitimų, suteikiant ombudsmenui teises ir pareigą atlikti kriminalinę žvalgybą atliekančių institucijų veiklos teisėtumo priežiūrą. Taip pat siūloma stiprinti VSD ir STT parlamentinę kontrolę, peržiūrėti parlamentinės kontrolės teisinė reglamentavimą, jog institucijos Seimui privalėtų pateikti visą reikalingą informaciją. Tarp rekomendacijų – ir raginimai užtikrinti Seimo vaidmenį skiriant ir atleidžiant VSD ir STT vadovus, jų pavaduotojus.
