Seimo socialdemokratų frakcijai priklausanti parlamentarė Aušrinė Marija Pavilionienė sako, kad planuojama aukštojo mokslo reforma yra tik imitacinė ir situacijos nepakeis, o universitetai esą tik dar labiau piktnaudžiaus savivalda.
Parlamentarė siūlo sumažinti esamų valstybinių universitetų skaičių, jų studijų programas padaryti nemokamas visiems, o privatūs universitetai studijų kainą nustatytų patys.
Seimo narei antrina ir Vilniaus universiteto (VU) Chemijos fakulteto profesorius, Studijų kokybės vertinimo centro (SKVC) specialistas Vytautas Daujotis. Pasak jo, Seime šiuo metu gulintys du Mokslo ir studijų įstatymo projektai įteisina diskriminacinį pokomunistinių šalių modelį, kai studentai yra skirstomi į mokančiuosius už mokslą ir studijuojančiuosius veltui, tačiau jis siūlo mąstyti apie du variantus: nemokamą mokslą visiems arba mokamą, bet pigų mokslą visiems.
„Mokestis turi būti arba vienodas, arba jo išvis turi nebūti“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė V.Daujotis.
Jo teigimu, Vakarų Europos valstybėse laikomasi aukštojo mokslo prieinamumo principo, todėl studentai nėra skirstomi į kastas - tai yra mokančiuosius ir nemokančiuosius, tuo metu esą Lietuva seka pokoministinių šalių patirtimi ir aukštajame moksle įtvirtina diskriminaciją.
„Išsivysčiusiose šalyse yra laikomasi vienodo aukštojo mokslo prieinamumo principo ir nėra tokių mokyklų, kuriose toje pačioje studijų programoje studentai, šalies piliečiai skirstomi įmokančiųjų ir nemokančiųjų kategorijas“, - sakė SKVC specialistas.
V.Daujočio nepasitenkinimą taip pat sukėlė kovo 20 dieną priimtas Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas, kuriame sakoma, jog universitetai patys patys turi nustatyti kiek studentų bus priimama bei kokia studijų kaina bus mokama už atitinkamas studijų programas.
Šiuo metu studentų kiekį bei kiek jų nemoka už mokslą nustato Vyriausybė. Pasak KT, tai riboja universitetų autonomiją.
V.Daujočio nuomone, KT sprendimas universitetų autonomiją iškėlė aukščiau Konstitucijos normų ir esą tokį požiūrį sąlygojo faktas, kad net 8 iš 9 tuometinių KT teisėjų kartu dirbo ir akademinį darbą.
„Tai yra teisinės manipuliacijos. (...) Aišku, KT turėjo nusišalinti nuo to klausimo sprendimo, nes tai yra tiesioginis interesų konfliktas“, - teigė V.Daujotis.
Seime šiuo metu po pateikimo yra pritarta dviem alternatyviems Mokslo ir studijų įstatymo projektams. Vieną jų ruošė konservatorių lyderis Andrius Kubilius bei liberalsąjūdietis Gintaras Steponavičius, kitą - Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM).
Abu teisės aktų projektai sutampa 80-čia procentų. Pagrindinis įstatymų projektų skirtumas - rektorių rinkimų tvarka. Pagal G.Steponavičiaus ir A.Kubiliaus paruoštą projektą, aukštųjų mokyklų rektorius turėtų rinkti Taryba, sudaryta iš universiteto dėstytojų, studentų, darbuotojų pasiūlytų asmenų bei socialinių partnerių, kuriuos Aukštojo mokslo tarybos teikimu paskirtų švietimo ir mokslo ministras.
Tuo metu Vyriausybės pasiūlymu universitetų rektorius, kaip ir dabar, rinktų Senatas. Skirtumas nuo dabartinės tvarkos tas, kad šiuo atveju Taryba nustatytų viešo konkurso tvarką, parinktų 3 kandidatus, o vėliau galutinį žodį tartų Senatas.
Mokesčio už mokslą klausimas panašiai apibrėžiamas abiejuose projektuose - tiek ministrų kabineto, tiek parlamentarų siūlymai studijų kainą leidžia nustatyti aukštosioms mokykloms, tačiau valstybės nustatytuose rėmuose.
Dėl mokslo ir studijų pertvarkos principų dar pernai birželį susitarė socialdemokratų, konservatorių, liberalcentristų, Liberalų sąjūdžio, valstiečių liaudininkų ir Pilietinės demokratijos partijos, tačiau galutinis sutarimas dėl konkrečių įstatymą nepasiektas.
