Pagrindines naujovės:
- Be registravimo ir teisių paspirtuku bus galima važiuoti ne didesniu nei 25 km/h greičiu, o paspirtuko galia negalės viršyti 1 kW.
- Elektriniais paspirtukais bus draudžiama važiuoti šaligatviais, išskyrus tuos šaligatvius, kuriuose specialiu ženklinimu bus atriboti pėsčiųjų ir elektrinių paspirtukų vairuotojų srautai.
- Važiuodami gatve elektrinių paspirtukų vairuotojai privalės dėvėti šalmą.
- Jeigu pritars Seimas, pakeitimai įsigalios nuo rugsėjo 1 dienos.
„Tam tikroms pelno siekiančioms jėgoms vilkinant, užtrukome labai ilgai. Nepateisinamai ilgai. Šis vilkinimas žmonėms ir valstybei kainavo labai daug. Gerokai per daug – per šį laiką įvyko daugybė įvykių, sužalojimų ir net mirčių. Tai ne tik fizinis, bet ir moralinis skausmas. Tai milžiniški finansiniai nuostoliai tiek žmonėms, tiek ir valstybei, tiek ir verslui. Tad nuoširdžiai tikiuosi, kad daugiau nebeužtruksime ir projektas artimiausiu metu pasieks Seimo salę, o rugsėjį pradėsime žengę didelį ir svarbų žingsnį saugesnio eismo link“, – socialiniame tinkle rašė vienas iš pakeitimo iniciatorių, socialdemokratas Julius Sabatauskas.
Medikai jau ilgą laiką skambino pavojaus varpais, nes neatsakingi paspirtukuninkai ne tik susižalodavo patys, bet ir sužalodavo kitus žmones. Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikų Priimamojo skyriaus vadovas Dalius Matkevičius portalui tv3.lt yra pasakojęs, kad po tokių avarijų medikai turi daugybę darbo, o kai kuriais atvejais tenka ieškoti sprendimo, kaip atkurti žmogaus veidą, ne dalis jo liko avarijos vietoje.
„Skaudžios istorijos tokios, kada neturime veido dalies, nes ji lieka kažkur gatvėje. Paskui tą veido dalį reikia kurti iš kitų kūno dalių ir ieškoti sprendimo būdų panaudojant dirbtines, medicinines priemones, kaip titano konstrukcijos. Dažniausiai, jeigu jau mes toliau žiūrime tas sunkias traumas, tai būna skeveldriniai lūžiai, viršutinio, apatinio žandikaulio lūžimas, kai turime kaulų poslinkį nuo kaukolės vidinės dalies ir tada išryškėja neurologiniai simptomai. Pacientai neretai atsiduria ir komos būsenoje. Tas paciento išvedimas iš komos ir operacija yra apsunkintas reikalas“, – kiek anksčiau portalui pasakojo D. Matkevičius.
Važiuoja neblaivūs, be šalmų
Transporto saugos administracija yra skelbusi, kad vienas iš 7 elektrinių paspirtukų vairuotojų mano, kad jiems kelių eismo taisyklės iš viso negalioja, o kiti nuolat painiojasi.
„Vieni save laiko dviračių vairuotojais, kiti pėsčiaisiais, kiti mopedų vairuotojais. Žino apie apsaugos asmenines priemones, bet jų nedėvi arba dėvi vieną iš jų. Visa puokštė problemų“, – anksčiau skelbė Lietuvos transporto saugos administracijos vadovas Genius Lukošius.
Dėl šios priežasties valdžia už 107 tūkstančius eurų Lietuvoje pradėjo informacinę kampaniją pavadinimu „Spustelk atsargumą“, perka nuomonės formuotojų reklamą, ketina organizuoti mokymus: bandys įtikinti Lietuvos gyventojus atsakingai vairuoti elektrinius paspirtukus.
Skaudžių nelaimių daugėja. 2022-aisiais, eismo įvykių metu, kuriuose dalyvavo elektriniai paspirtukai sužeisti 223 žmonės. Šis skaičius didesnis nei 2021-aisiais. Šiemet sezonui dar tik prasidėjus, sužalota dešimtys asmenų.
„Tikrai nerimą kelią, kad praėjusiais metais tiek dviratininkai, tiek elektrinių paspirtukų vairuotojai 5000 kartų susilaukė atsakomybės už tai, kad vairavo transporto priemonę būdami neblaivūs“, – pasakojo Lietuvos kelių policijos viršininkas Vytautas Grašys.
„Važiuoja pėsčiųjų perėja, nepersivaro elektrinio paspirtuko, tėvai nepasirūpina vaikais, vaikai nedėvi šalmo, kas yra privalu“, – pasakojo V. Grašys.
Valdžia stengiasi paspirtukininkus suvaldyti juos šviesdama, neketina remtis užsienio valstybių pavydžiais, kai dalyje miestų eismas elektriniais paspirtukais uždraudžiamas.
„Lietuva turėtų eiti ne draudimų keliu, o, visų pirma, ieškoti priemonių ne tik švietėjiškų, bet ir tam tikrų reguliacinių priemonių, sureguliuoti procesą“, – balandžio pradžioje tikino susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.
Lietuvos pėsčiųjų asociacijos vadovas Eduardas Krisčiūnas yra teigęs, kad policijos pareigūnai per mažai kontroliuoja paspirtukininkus.
„Bus tiesiog sugaištas, dar vieni metai išmesti vėjais, nebus jokių pokyčių. Nė vienas įstatymas dar neįsitvirtino vien tik edukuojant ir jį išleidžiant. Įstatymo laikymąsi turi užtikrinti policija, turi atlikti žymiai daugiau darbo, vien edukacijos nepakanka. Jeigu žmogus nežino, kaip reikia elgtis netgi su nuomotu paspirtuku, tai natūralu, kad jis nesužinos vien dėl to, kad kažkas nupiešė piešinuką ant dviračių tako“, – sako E. Krisčiūnas.
Pasak medikų su paspirtukais susižeidusių pacientų amžiaus vidurkis siekia apie 34 metus, tačiau daugėja traumuotų nepilnamečių. Anot medikų, ne visi susižaloję paspirtukininkai atsiduria policijos suvestinėse.
Žmonės baisisi
TV3 Žinioms pėstieji pasakojo apie vos tragiškai nepasibaigusias istorijas.
„Blogiausia situacija būna, kai tu priekyje, o jie iš paskos. Ir jeigu ketini žengti žingsnį į šoną ar šiek tiek… Buvo situacija… Gerai, kad jis aplenkė mane. O taip būčiau tiesiai į jį atsitrenkusi nematydama jo nuo kalno lekiant“, – sakė vienas praeivis.
„Ėjau šalia dviračių juostos ir jisai – vakaras buvo – dideliu greičiu lekia, tas kilovatinis, nežinau, 40 ar daugiau greitis, tai taip apsižiūri ir per petį. Tai nemalonu buvo“, – pasakojo pėsčiasis.
Šalmai ir apsaugos----būtinos!!!
