Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
5. Naujos ar pasikartojančios Konvencijos įgyvendinimo Lietuvoje problemos pagal 2008 m. Teismo perduotas bylas.
Teismas pateikė preliminarius klausimus Vyriausybei. Atkreiptinas dėmesys į šias problemas:
1. Įvairūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį aspektai (pvz., patys pareiškėjai nebuvo informuoti apie teismo posėdžius bei apie teismo nutartis dėl jų pripažinimo neveiksniais; negalėjo ginčyti savo neveiksnumo, pateikdami apeliacinius skundus ir pan.) – iš bylų DD prieš Lietuvą ir Navickas prieš Lietuvą;
2 Bylos D.D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13469/06) faktai
2000 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja jai pačiai nedalyvaujant teismo buvo pripažinta neveiksnia, 2004 m. sausio mėn. globėju paskirtas pareiškėjos įtėvis (pareiškėja šiame teismo procese nedalyvavo ir nebuvo išklausyta). 2004 m. rugpjūčio 2 d. globėjo prašymu, D.D. prieš savo valią buvo apgyvendinta Kėdainių psichoneurologiniame pensionate. 2005 m. pareiškėja teisminiu keliu siekė globėjo pakeitimo bei paleidimo iš pensionato, tačiau nesėkmingai. Nuo 2007 m. vėl nedalyvaujant pačiai pareiškėjai ... Pareiškėjas apie šį posėdį ir globėjos paskyrimą taip pat nieko nežinojo, Akmenės rajono apylinkės teismas atsisakė minėtas nutartis išduoti. 2008 m. pabaigoje pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas minėtas dvi teismo nutartis skųsti, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, argumentuojant, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
2. Įvairūs teisės į privatų gyvenimą aspektai pagal Konvencijos 8 straipsnį (pvz., DD teisių apribojimai pensionate; abiejose bylose pareiškėjai nebuvo išklausyti skiriant globėjus ir kt.);
3. Veiksmingos teisinės gynybos priemonės pareiškėjams ginti savo teises nebuvimas (ypač DD atveju nuo to momento, kai globėju tapo Kėdainių psichoneurologinis pensionatas) pagal Konvencijos 13 straipsnį, t.y. atsižvelgiant į tai, kad neveiksnūs asmenys savo teises gali įgyvendinti išimtinai per globėjus (kurių paskyrime galbūt nedalyvavo ir neturėjo galimybės apskųsti);
4. Nepakankamai aiškus Civiliniame kodekse numatytos globėjų funkcijų kontrolės, kurią pagal Civilinio kodekso 3.287 straipsnį turėtų atlikti globos ir rūpybos institucijos, įgyvendinimo mechanizmas.
Pastebėtina, kad panašios problemos buvo iškeltos ir 2008 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) ataskaitoje po jų vizito Lietuvoje: – asmenų (tiek veiksnių, tiek neveiksnių) de facto laisvės apribojimo globos įstaigose;– globėjų nešališkumo ir nepriklausomumo užtikrinimo, siekiant užkirsti kelią galimam globotinio ir globėjo interesų konfliktui (t.y. nuoroda daroma į tuos atvejus, kai globos institucijos tampa globėjais); – užtikrinimo, kad psichiatrinės ligoninės bei globos įstaigos būtų inspektuojamos institucijos, nepriklausomos nuo valstybinių institucijų, atsakingų už sveikatos apsaugą ir socialinius reikalus.
Teismas pateikė preliminarius klausimus Vyriausybei. Atkreiptinas dėmesys į šias problemas:
1. Įvairūs teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pagal Konvencijos 6 straipsnį aspektai (pvz., patys pareiškėjai nebuvo informuoti apie teismo posėdžius bei apie teismo nutartis dėl jų pripažinimo neveiksniais; negalėjo ginčyti savo neveiksnumo, pateikdami apeliacinius skundus ir pan.) – iš bylų DD prieš Lietuvą ir Navickas prieš Lietuvą;
2 Bylos D.D. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 13469/06) faktai
2000 m. rugsėjo 15 d. pareiškėja jai pačiai nedalyvaujant teismo buvo pripažinta neveiksnia, 2004 m. sausio mėn. globėju paskirtas pareiškėjos įtėvis (pareiškėja šiame teismo procese nedalyvavo ir nebuvo išklausyta). 2004 m. rugpjūčio 2 d. globėjo prašymu, D.D. prieš savo valią buvo apgyvendinta Kėdainių psichoneurologiniame pensionate. 2005 m. pareiškėja teisminiu keliu siekė globėjo pakeitimo bei paleidimo iš pensionato, tačiau nesėkmingai. Nuo 2007 m. vėl nedalyvaujant pačiai pareiškėjai ... Pareiškėjas apie šį posėdį ir globėjos paskyrimą taip pat nieko nežinojo, Akmenės rajono apylinkės teismas atsisakė minėtas nutartis išduoti. 2008 m. pabaigoje pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą prašydamas minėtas dvi teismo nutartis skųsti, tačiau jam buvo atsisakyta suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, argumentuojant, kad atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus.
2. Įvairūs teisės į privatų gyvenimą aspektai pagal Konvencijos 8 straipsnį (pvz., DD teisių apribojimai pensionate; abiejose bylose pareiškėjai nebuvo išklausyti skiriant globėjus ir kt.);
3. Veiksmingos teisinės gynybos priemonės pareiškėjams ginti savo teises nebuvimas (ypač DD atveju nuo to momento, kai globėju tapo Kėdainių psichoneurologinis pensionatas) pagal Konvencijos 13 straipsnį, t.y. atsižvelgiant į tai, kad neveiksnūs asmenys savo teises gali įgyvendinti išimtinai per globėjus (kurių paskyrime galbūt nedalyvavo ir neturėjo galimybės apskųsti);
4. Nepakankamai aiškus Civiliniame kodekse numatytos globėjų funkcijų kontrolės, kurią pagal Civilinio kodekso 3.287 straipsnį turėtų atlikti globos ir rūpybos institucijos, įgyvendinimo mechanizmas.
Pastebėtina, kad panašios problemos buvo iškeltos ir 2008 m. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) ataskaitoje po jų vizito Lietuvoje: – asmenų (tiek veiksnių, tiek neveiksnių) de facto laisvės apribojimo globos įstaigose;– globėjų nešališkumo ir nepriklausomumo užtikrinimo, siekiant užkirsti kelią galimam globotinio ir globėjo interesų konfliktui (t.y. nuoroda daroma į tuos atvejus, kai globos institucijos tampa globėjais); – užtikrinimo, kad psichiatrinės ligoninės bei globos įstaigos būtų inspektuojamos institucijos, nepriklausomos nuo valstybinių institucijų, atsakingų už sveikatos apsaugą ir socialinius reikalus.
Ir aš šioje byloje gavau vieno Kauno apylinkės teismo teisėjo atsakymą, kad, maždaug, nieks neturi teisės kištis į jų darbą nes jie nuo nieko nepriklausomi, atrodo ir nuo Lietuvos įstatymų bei konstitucijos... Bet tas teisėjas rastas KGB rezervistų lenkų int.pateiktame sąraše, užtat JE Adamkus anot "Respublikos" pažemino jį pareigose perkeldamas teisėju is teismo pirmininko pavaduotojo pareigų, bet man rašte jis kažkodėl pasirašęs vėl teismo pirmininko pavaduotoju.. Tad ir neaišku, ar čia teismų, ar KGB problema
"Seimo vaidmenį Europos integracijos procese..."
--------------------------------------
Nekantriai laukiu diskusijų su viena jau antros kadebcijos Seimo nare, kurios veikla ir sukėlė sekančią Lietuvos Vyriausybės atstovės Europos žmogaus teisių teisme E.Baltutytės 2008 m ir 2009 m. ataskaitoje sekančias mintis:
"1) Problemos, susijusios su psichinių ligonių ir neveiksnių asmenų globa: – neveiksnių asmenų laisvės apribojimo nukreipiant į socialinės globos institucijas problema pagal Konvencijos 5 (teisė į laisvę ir saugumą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnius: Vadovaujantis Konvencijos 5 straipsniu, atimti asmeniui laisvę galima tik įstatymų nustatyta tvarka ir tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (vienas iš jų – teisėtas psichiškai nesveikų asmenų sulaikymas). Tais atvejais, kai asmuo yra neveiksnus ir jo teises ir laisves įgyvendina globėjas, gali kilti veiksmų, kurie atliekami globėjo sutikimu ir dėl kurių apribojama neveiksnaus asmens laisvė, „savanoriškumo“ pagal Konvencijos 5 straipsnį problema. Vadovaujantis bylose pagal Konvencijos 5 straipsnį Teismo išplėtotais principais, neveiksnių asmenų nukreipimas į stacionarias socialinės globos institucijas, esant globėjų prašymui ir sutikimui, bet prieštaraujant pačiam neveiksniam asmeniui, tam tikrais atvejais taip pat galėtų kelti asmens laisvės apribojimo problemą. – neveiksnių asmenų teisinio atstovavimo problema, sprendžiant jų teisių ir laisvių įgyvendinimo klausimus: Atsižvelgiant į tai, kad neveiksnus asmuo neturi teisinių galimybių savarankiškai įgyvendinti ir ginti savo teisių ir laisvių, įskaitant teises, garantuojamas Konvencijoje, globėjo vaidmuo tampa išskirtinai svarbus. Pastebėta, kad nėra pakankamai aiškus neveiksnaus asmens teisinio atstovavimo klausimas, kai atsiranda neveiksnaus asmens ir globėjo interesų konfliktas. Šiuo požiūriu galbūt vertėtų paanalizuoti Civilinio kodekso 3.278 straipsnio įgyvendinimo praktiką ir prireikus detaliau reglamentuoti globos ir rūpybos institucijų atliekamos globėjo pareigų vykdymo kontrolės taikymo tvarką. – asmenų pripažinimo neveiksniais problema ir jų priverstinė hospitalizacija Konvencijos 6 (teisė į teisingą teismą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnių požiūriu: Atsižvelgiant į neveiksnumo peržiūrėjimo klausimus, iškyla pripažinimo neveiksniu ne tik medicininio, bet ir juridinio kriterijaus svarba ir tarpinio instituto tarp neveiksnaus ir veiksnaus asmens tikslingumas. Teismas turėtų vertinti, ar išlieka toks „nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti“ pobūdis ir mastas, dėl kurio asmuo buvo pripažintas neveiksniu. Taikant Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalį – neveiksnių asmenų „priverstinė“ hospitalizacija – pasitaiko atvejų, kai neveiksnūs asmenys hospitalizuojami į psichiatrinę ligoninę be teismo sprendimo jų „sutikimu“. Vyriausybės atstovė minėtoms problemoms aptarti 2008 m. rugsėjo mėn. buvo surengusi pasitarimą, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Vilniaus apskrities atstovai. Pasitarimo metu, remiantis naujausia Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei naujomis Vyriausybei perduotomis bylomis, buvo pateikta pastabų ir pasiūlymų dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos parengto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 2.11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ..."
Kankinant žmogų minima Seimo narė nepasidrovėjo duoti nurodymus ir prokuratūrai, ir įstaigos administracijai... Tačiau anglų teisėsauga (Byloje atstovauja Londono advokatūrinė įstaiga) turi tendenciją laukti kol viskas išaiškės. Tikiuosi taip ir bus. Pagarbiai
--------------------------------------
Nekantriai laukiu diskusijų su viena jau antros kadebcijos Seimo nare, kurios veikla ir sukėlė sekančią Lietuvos Vyriausybės atstovės Europos žmogaus teisių teisme E.Baltutytės 2008 m ir 2009 m. ataskaitoje sekančias mintis:
"1) Problemos, susijusios su psichinių ligonių ir neveiksnių asmenų globa: – neveiksnių asmenų laisvės apribojimo nukreipiant į socialinės globos institucijas problema pagal Konvencijos 5 (teisė į laisvę ir saugumą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnius: Vadovaujantis Konvencijos 5 straipsniu, atimti asmeniui laisvę galima tik įstatymų nustatyta tvarka ir tik šio straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais (vienas iš jų – teisėtas psichiškai nesveikų asmenų sulaikymas). Tais atvejais, kai asmuo yra neveiksnus ir jo teises ir laisves įgyvendina globėjas, gali kilti veiksmų, kurie atliekami globėjo sutikimu ir dėl kurių apribojama neveiksnaus asmens laisvė, „savanoriškumo“ pagal Konvencijos 5 straipsnį problema. Vadovaujantis bylose pagal Konvencijos 5 straipsnį Teismo išplėtotais principais, neveiksnių asmenų nukreipimas į stacionarias socialinės globos institucijas, esant globėjų prašymui ir sutikimui, bet prieštaraujant pačiam neveiksniam asmeniui, tam tikrais atvejais taip pat galėtų kelti asmens laisvės apribojimo problemą. – neveiksnių asmenų teisinio atstovavimo problema, sprendžiant jų teisių ir laisvių įgyvendinimo klausimus: Atsižvelgiant į tai, kad neveiksnus asmuo neturi teisinių galimybių savarankiškai įgyvendinti ir ginti savo teisių ir laisvių, įskaitant teises, garantuojamas Konvencijoje, globėjo vaidmuo tampa išskirtinai svarbus. Pastebėta, kad nėra pakankamai aiškus neveiksnaus asmens teisinio atstovavimo klausimas, kai atsiranda neveiksnaus asmens ir globėjo interesų konfliktas. Šiuo požiūriu galbūt vertėtų paanalizuoti Civilinio kodekso 3.278 straipsnio įgyvendinimo praktiką ir prireikus detaliau reglamentuoti globos ir rūpybos institucijų atliekamos globėjo pareigų vykdymo kontrolės taikymo tvarką. – asmenų pripažinimo neveiksniais problema ir jų priverstinė hospitalizacija Konvencijos 6 (teisė į teisingą teismą) ir 13 (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę) straipsnių požiūriu: Atsižvelgiant į neveiksnumo peržiūrėjimo klausimus, iškyla pripažinimo neveiksniu ne tik medicininio, bet ir juridinio kriterijaus svarba ir tarpinio instituto tarp neveiksnaus ir veiksnaus asmens tikslingumas. Teismas turėtų vertinti, ar išlieka toks „nesugebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir juos valdyti“ pobūdis ir mastas, dėl kurio asmuo buvo pripažintas neveiksniu. Taikant Civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalį – neveiksnių asmenų „priverstinė“ hospitalizacija – pasitaiko atvejų, kai neveiksnūs asmenys hospitalizuojami į psichiatrinę ligoninę be teismo sprendimo jų „sutikimu“. Vyriausybės atstovė minėtoms problemoms aptarti 2008 m. rugsėjo mėn. buvo surengusi pasitarimą, kuriame dalyvavo Teisingumo ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos, Valstybinio psichikos sveikatos centro, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos, Vilniaus apskrities atstovai. Pasitarimo metu, remiantis naujausia Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei naujomis Vyriausybei perduotomis bylomis, buvo pateikta pastabų ir pasiūlymų dėl Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos parengto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.10, 2.11 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ..."
Kankinant žmogų minima Seimo narė nepasidrovėjo duoti nurodymus ir prokuratūrai, ir įstaigos administracijai... Tačiau anglų teisėsauga (Byloje atstovauja Londono advokatūrinė įstaiga) turi tendenciją laukti kol viskas išaiškės. Tikiuosi taip ir bus. Pagarbiai
„JUSTITIA EST FUNDAMENTUM REGNORUM....TEISE YRA VALSTYBES PAGRINDAS...“, NERA TEISES-NERA VALSTYBES...
...deja siandien "teisine valstybe" tai „de fakto“, tik deklaratyvi iskaba, nes "teisingumas", kol kas, tik iliuzija, o kai kurie teisejai, tai jau laiko save auksciau Dievo, ka jau ten apie zmogu kalbeti, mazdaug - "istatymas tai Aš", prokurorai sako “procesas ir kaltinimas- tai As”,o sitokia sistema issikerojo deka "exsocialistines -komunistines" nomenklaturos tradiciju puoselejimo musu Valstybeje. Dar Sokratas sakė, kad „...teismai – tai valstybės veidrodis...“. Kokie teismai – tokia ir valstybė. Beda ta, kad nera kam tai bent pabandyti pakeisti, o tuomet realiai kencia visi, net tie patys "nomenklaturininkai", nes viskas sukasi ratu ir galo nematyti...
...deja sakoma: “...nera nei amžinų draugų, nei amžinų priešų. Tik amžini interesai...Winston Churcill", tai visi ir derina savaip tuos “interesus” , o nuo tokio “derinimo” matome iki ko jau priejome...
Taigi tik Tiesa mus islaisvins...
...iš LR teisingumo ir piliecio teisiu tinkamo gynimo, bei visuomenes saugumo uztikrinimo..., deja yra tik iliuzija, o realiai "babkes" va kas yra "garantas", todel taip ir gyvename, nes nebeliko PRINCIPŲ...
... tai kas dabar vyksta LR, yra teisė be teisingumo, jei turi galių (posta, pareigas), tai darai ka nori, ar dar yra kokia kitokia teise, kitokios beveik Lietuvoje nebeliko, nes viska jau valdo"otkatas", "bakšišas" ir "draugu bureliai"..., reikia tvarkos ir tikros TEISINĖS VALSTYBĖS...
P.S.
...vis tik manau, kad tas "klanas", nors ir isgasdintas, dar pakankamai galingas ir viska darys, kad "sumetyti pedas" ir apsaugoti save is savo "draugelius" visuose "lygiuose" nuo mūsų visų - Tautos.
Kažkas labai nori sugriauti mūsų valstybės Lietuvos Respublikos pamatus?
...deja siandien "teisine valstybe" tai „de fakto“, tik deklaratyvi iskaba, nes "teisingumas", kol kas, tik iliuzija, o kai kurie teisejai, tai jau laiko save auksciau Dievo, ka jau ten apie zmogu kalbeti, mazdaug - "istatymas tai Aš", prokurorai sako “procesas ir kaltinimas- tai As”,o sitokia sistema issikerojo deka "exsocialistines -komunistines" nomenklaturos tradiciju puoselejimo musu Valstybeje. Dar Sokratas sakė, kad „...teismai – tai valstybės veidrodis...“. Kokie teismai – tokia ir valstybė. Beda ta, kad nera kam tai bent pabandyti pakeisti, o tuomet realiai kencia visi, net tie patys "nomenklaturininkai", nes viskas sukasi ratu ir galo nematyti...
...deja sakoma: “...nera nei amžinų draugų, nei amžinų priešų. Tik amžini interesai...Winston Churcill", tai visi ir derina savaip tuos “interesus” , o nuo tokio “derinimo” matome iki ko jau priejome...
Taigi tik Tiesa mus islaisvins...
...iš LR teisingumo ir piliecio teisiu tinkamo gynimo, bei visuomenes saugumo uztikrinimo..., deja yra tik iliuzija, o realiai "babkes" va kas yra "garantas", todel taip ir gyvename, nes nebeliko PRINCIPŲ...
... tai kas dabar vyksta LR, yra teisė be teisingumo, jei turi galių (posta, pareigas), tai darai ka nori, ar dar yra kokia kitokia teise, kitokios beveik Lietuvoje nebeliko, nes viska jau valdo"otkatas", "bakšišas" ir "draugu bureliai"..., reikia tvarkos ir tikros TEISINĖS VALSTYBĖS...
P.S.
...vis tik manau, kad tas "klanas", nors ir isgasdintas, dar pakankamai galingas ir viska darys, kad "sumetyti pedas" ir apsaugoti save is savo "draugelius" visuose "lygiuose" nuo mūsų visų - Tautos.
Kažkas labai nori sugriauti mūsų valstybės Lietuvos Respublikos pamatus?
REKLAMA
REKLAMA
Seime diskutuota apie pagrindinių teisių apsaugą