Rugsėjo 10–ąją parlamentarai po ilgų varginančių atostogų renkasi į darbą: prasidės eilinė rudens sesija. Tačiau darbo bijoti jiems neverta, mat Seimas ir toliau lieka bene vienintele darboviete Lietuvoje, kur leidžiamos pravaikštos, alkoholis ir kiti eiliniams žmogeliams darbovietėse draudžiami dalykai.
Mėgsta kaitalioti
Galima sakyti, kad ir nuo rugsėjo 10–osios parlamentarai atostogaus, mat Seimo statutas jiems leidžia praleisti pusę plenarinių posėdžių ir visiškai nenukentėti. Tik už daugiau nei pusės posėdžių ignoravimą numatyta trečdalio algos bauda. Pinigai, skirti pieštukams, nenukentėtų ir tokiu atveju. O komitetų bei komisijų posėdžių jie iš viso gali nelankyti. Kuo ne atostogos?
Seimo statutas – bene dažniausiai parlamentarų keičiamas dokumentas. Tačiau jo 15–o straipsnio pirmoji dalis, kurioje kalbama apie pravaikštas ir elgesį darbe, nekeičiama, nors vien šiemet pasiūlymų buvo pateikta per 10. Tačiau seimūnai ne kokie kvailiai, kad sunkintų sau darbo sąlygas, todėl pasiūlymai taip ir lieka tik pasiūlymais.
Siūlo drausti pravaikštas
Beje, vienintelis iš visų parlamentarų Antanas Matulas yra pateikęs idėją iš viso uždrausti pravaikštas per plenarinius posėdžius: bausti už kiekvieną be pateisinamos priežasties praleistą posėdį. Tiesa, už kiekvieną pravaikštą grėstų tik 10 proc. algos netekimas.
„Galimybė praleisti Seimo posėdžius ir gauti visą to mėnesio darbo užmokestį yra socialiai neteisinga kitų darbuotojų atžvilgiu", – susiprotėjo A.Matulas. Deja, kiti Seimo nariai mano kitaip.
Kartais pražiopso
Štai 33 parlamentarai siūlė trečdalį algos braukti už trečdalį praleistų mėnesio plenarinių posėdžių, o seimūnas Evaldas Jurkevičius – nuimti pusę algos už du posėdžius. Bet vis dėlto kodėl viena pravaikšta turi būti leidžiama?
„Per mėnesį vidutiniškai būna 8 plenariniai posėdžiai, todėl aš ir parašiau: braukti algą už 2. Kodėl ne už 1? Todėl, kad visko būna gyvenime: gali suvėluoti, gali žioplį pagauti. Be praleidimų neįmanoma", – filosofavo E.Jurkevičius.
Alkoholio neatsisakė
Balandį 8 parlamentarai registravo tokį siūlymą: už trečdalį praleistų plenarinių posėdžių galima organizuoti apkaltą. Bet ir vėl tik už trečdalį. Projektas atgulė į stalčių.
Savaime aišku, parlamentas nepalaikė ir dar 2008–aisiais pateiktų projektų, kurie, vaizdžiai kalbant, tautos išrinktiesiems uždėtų apynasrius. Štai tuometis parlamentaras Kęstutis Čilinskas pateikė projektą, kuris būtų numatęs trečdalio algos netekimą parlamentarui, darbe pasirodžiusiam neblaiviam. Nepatiko politikams ir Algirdo Syso projektas. Jis siūlė pusė algos atimti iš parlamentarų, kurie nedalyvavo posėdyje, tačiau kolegoms paliko savo balsavimo kortelę, kad šie tinginį užregistruotų.
Piktybiniai tinginiai
Dėl nenoro griežtinti sąlygas parlamentarai dažnai patenka į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratį, tačiau taip ir lieka nenubausti. Štai paskutiniame prieš atostogas komisijos posėdyje suskaičiuoti tinginiai, kurie nerodė didelio noro dirbti gegužę. Pavyzdžiui, 3 plenarinius posėdžius be pateisinamos priežasties praleido Saulius Bucevičius, Erikas Tamašauskas ir Arūnas Valinskas, 6 seimūnai ignoravo po 2 posėdžius, o po posėdį be priežasties praleido 17 politikų.
Europos reikalų komitete po dukart šiaip sau nepasirodė Gediminas Kirkilas, Valdemaras Valkiūnas ir Aurelija Stancikienė, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, kuris gegužę rinkosi 6 kartus, tik kartą pasirodė Aleksandras Sacharukas, G.Kirkilas padarė 2 pravaikštas. Ta pati A.Stancikienė, pavyzdžiui, nepasirodė nė viename iš 3 Antikorupcijos komisijos posėdžių.
„Nemanau, kad svarbu, kiek praleista posėdžių. Pavyzdžiui, aš neinu į komitetų ar komisijų posėdžius, kai nieko rimto nesvarstoma, kai svarstomi klausimai, nesusiję su mano kuruojama sritimi", – dėstė A.Stancikienė.
Dainos rūpi labiau negu įstatymai
Šarūnas BIRUTIS, buvęs europarlamentaras:
Europos Parlamente sankcijų dėl komitetų posėdžių nelankymo irgi nebūdavo, tačiau dėl plenarinių posėdžių, kuriuose balsuojama dėl teisės aktų, nelankymo buvo nubraukiami dienpinigiai, lėšos kanceliarinėms išlaidoms.
Į lankomumą labai dėmesio nekreipiama ir Europos Parlamente, bet jei plenariniuose posėdžiuose balsuojama, niekam net mintis nekyla nedalyvauti. Žmonės ateina pasiruošę, o Seime atsakomybės kartelė nuleista tiek, kad daugiau nėra kur: žmonės susirenka net nematę teisės aktų, už kuriuos balsuos. Kas iš to, kad tada lanko posėdžius, jei tik juos atbūna?
Tačiau jei vyksta balsavimas, dalyvauti turi būti būtina ir Seime, nes dažnai vien dėl posėdžių nelankymo įstatymo priėmimas įstringa. Ir tokiu atveju reikia braukti dalį algos už kiekvieną praleistą posėdį, per kurį balsuojama. Tačiau pas mus dažnai nebalsuojama, net jei būnama posėdyje, nes vengiama atsakomybės už priimtą teisės aktą.
Ir iš viso Lietuvoje parlamentarams labiau rūpi šokiai, TV laidos, šou, o ne darbas, domėjimasis svarstomais projektais. Kiekvienoje kitoje valstybėje tai būtų nenormalu, o pas mus jau tapo norma.
Danas NAGELĖ
