Tokiu būdu siekiama apriboti grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių valstybių prieigą prie Lietuvos elektros tinklų.
Energetikos ministerijos parengtą projektą priėmimo stadijoje antradienį palaikė 79 parlamentarai, 6 susilaikė ir 1 buvo prieš.
Uždrausta naudoti Kinijos gamintojų programinę įrangą ar debesijos paslaugas didesniuose nei 100 kilovatų (kW) saulės ir vėjo jėgainių parkuose, elektros kaupimo įrenginiuose ir keitikliuose. Šios galios neviršijantys įrenginiai nėra valdomi nuotoliu ar automatiškai, todėl papildomos kontrolės nereikia.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei 1 tūkst. didesnių nei 100 kW saulės ir vėjo elektrinių parkų bei kelios tokios pat galios baterijos.
Kaip yra sakiusi energetikos viceministrė Inga Žilienė, šie pokyčiai reikalingi atsižvelgiant į naują geopolitinę realybę ir kylančias grėsmes – vienu metu atjungus grupę gamintojų, galima sutrikdyti visos elektros sistemos stabilumą.
Anot jos, kiniškos programinės įrangos gamintojus galės pakeisti Europos Sąjungos (ES) ir Jungtinių Valstijų bendrovės. Įrangos keitimas gamintojams galėtų kainuoti apie 3 mln. eurų, tačiau tam ministerija numatė pereinamąjį laikotarpį.
Tinklų operatoriai naujų kiniškų įrenginių prie elektros tinklų nebegali prijungti jau dabar, o tokią įrangą jau naudojantys jėgainių parkų bei energijos kaupiklių valdytojai ją pakeisti turi laiko iki 2026 m. sausio 1 d.
Perdavimo ir skirstomųjų tinklų operatorių – „Litgrid“ ir ESO – vertinimu, priešiškose valstybėse pagamintos sistemos leidžia gamintojui nuotoliu prisijungti prie bet kurio keitiklio, prijungto prie interneto, kitos įrangos, ją įjungti ir išjungti, keisti parametrus, kas sudaro galimybę „nesankcionuotai paveikti ar valdyti elektros gamybą“.
„Dėl šio pažeidžiamumo egzistuoja rizikos, susijusios su elektros energijos perdavimo ir skirstymo sistemų valdymu ir darbo stabilumu“, – aiškina ministerija.
Siūloma, kad tinklų naudotojas turėtų pateikti deklaraciją, patvirtinančią, kad elektros kaupimo ar gamybos įrenginiai atitinka saugumo reikalavimus.
Ministerijos teigimu, Lietuvoje sparčiai auga elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių, daugėja energijos kaupimo įrenginių, todėl saugus elektros perdavimo ir skirstymo sistemų darbas tiesiogiai priklausys nuo įrangos patikimumo.
Metinė saulės šviesos energijos elektrinių gamyba nuo 2020 m. iki 2023 m. išaugo 486 proc., o vėjo elektrinių gamyba – 63 proc.
Prognozuojama, kad 2030 m. jau veikiančių ir planuojamų įrengti saulės ir vėjo elektrinių leistina generuoti galia pasieks 13,3 gigavatų (GW), šiuo metu instaliuotą tokių elektrinių galią viršys daugiau kaip 6 kartus.
