„Lietuvoje šiuo metu sparčiai plintant tymams, o kasmet nepaskiepyti nuo šios ligos kasmet lieka per 5 tūkst. vaikų. Per pastarąjį dešimtmetį tokių neskiepytų ir neatsparių tymų virusui vaikų susidarė daugiau nei 50 tūkst. 2019 m. sausio 1 – kovo 13 d. Lietuvoje iš viso užregistruoti 128 tymų atvejai. Tuo tarpu pernai per visus metus tymais Lietuvoje susirgo 30 žmonių”, – tokia kaip pagrindinė priežastis įvardijama aiškinamajame įstatymo projekto rašte.
Anot iniciatorių, įvesti privalomus tam tikrus skiepus vaikams verčia ir tarptautiniai įsipareigojimai.
„Poliomielitas, tymai ir raudonukė yra užkrečiamosios ligos, kurių epidemiologinė priežiūra ir kontrolė yra vykdomos tarptautiniu mastu. Pasaulio sveikatos organizacija siekia likviduoti poliomielitą, tymus, raudonukę Europos regione ir pasaulyje. Kad šis tikslas būtų pasiektas yra būtina išlaikyti aukštas skiepijimo nuo šių infekcijų apimtis – skiepijimo nuo tymų ir raudonukės > 95 proc., nuo poliomielito > 90 proc. daugėjant neskiepijamų vaikų skaičiui Lietuvoje šis rodiklis yra nebepasiekiamas“, – tvirtina įstatymo rengėjai.
Tačiau pateikta idėja Seime sukėlė daug diskusijų.
„Kokių veiksmų bus imamasi, kada tėvai nesutiks skiepytis apsaugojant tuos, kurie skiepyti ir kurie galbūt bus viename lopšelyje-darželyje? Kaip apsaugosime juos nuo užkrėtimo, ar tėvai imsis atsakomybės, jei neleido skiepyti, už pasekmes ir tam vaikui, kuris susirgo, ir tiems, kurie bus susargdinti?“ – klausė Antanas Vinkus.
Arvydui Nekrošiui taip pat kilo klausimų dėl prievartinio skiepijimo idėjos: „Palaikau pačių skiepų idėją, bet ar planuojamos kažkokios nuobaudos žmonėms, kurie atsisakys tai daryti?“
Įstatymą pristatęs socialdemokratas Julius Sabatauskas pabrėžė, kad skiepijimo privalomumas visiškai nereiškia prievartos.
„Nesiūlome jokių nuobaudų, tačiau numatome, kad būtų tėvų atsakomybė tokiu atveju ir žala būtų išieškota pagal Civilinį kodeksą. Taigi nesiūlome baudų, bet civilinio proceso tvarka galbūt būtų ir tokių situacijų, kad maža nepasirodys.
Tai reiškia, kad tie tėvai, kurie atsisakys skiepyti savo vaiką, prisiima pilną atsakomybę tiek už to vaiko sveikatą ir gyvybę, tiek už kitų, kuriuos gali užkrėsti apsirgęs vaikas ta liga arba būdamas užkrato nešiotoju", – kalbėjo Seimo narys.
Jis pabrėžė, šie skiepijimai būtų atliekami sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka vakcinomis, turinčiomis likviduojamų infekcijų (poliomelito, tymų, raudoniukės) komponentų.
Konservatorius Antanas Matulas gi atkreipė dėmesį klausdamas, ar įstatymo projekto teikėjai turi kokių visuomeninių organizacijų palaikymą.
„Teikiant tokį įstatymo projektą reiktų paanalizuoti ir visuomenės nuomonę. Galime prisiminti, kiek diskusijų sukėlė kolegos Vytenio Andriukaičio teiktas projektas dėl skiepijimosi ir priėmimo į darželį“, – kalbėjo jis.
J. Sabatauskas neprieštaravo, kad visuomenės nuomonė šiuo klausimu yra prieštaringa, tačiau tikino, kad dauguma tėvų apskritai pritaria skiepijimuisi.
„PSO yra užsibrėžusi tikslą atsikratyti šių ligų, taigi tiek skatinimo, tiek kitokios priemonės gali būti diegiamos, išskyrus prievartą. Juk vienas neskiepytas vaikas gali susargdinti visą neskiepytos įstaigos bendruomenę“, – akcentavo jis.
Įžvelgė farmacininkų interesą
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkei Astai Kubilienei irgi kėlė klausimų skiepijimo privalomumas.
„Niekas nesiginčija, kad reikia skiepytis. Tačiau prieš atliekant bet kokią procedūrą, tyrimus turi gauti rašytinį sutikimą. Tai kaip bus siūloma elgsis, jei tėvai nesutinka skiepyti vaiko, kaip privalomai tai bus padaryta?“ – klausė ji.
Savo ruožtu Povilas Urbšys pritardamas, kad reikia padaryti viską, kad vaikų sveikata būtų apsaugota, iškėlė ir finansavimo klausimą.
„Visi žinome, kad ir pragaras grįstas gerais norais, už tų vakcinų stovi konkrečios farmacinės įmonės su konkrečia produkcija. Didžioji Britanija šiandien išleidžia procentaliai mažiau lėšų iš savo biudžeto skiepų kompensavimui. Tad jei šitas siūlomas variantas įveda skiepų privalomumą, tada turime pripažinti, kad tikrai taip galėtume elgtis, jei būtume turtingesni nei Didžioji Britanija. Akivaizdu, kad iš karto atsiras problemos su didesniu biudžeto asignavimų skyrimu tiems, kurie neįgali apmokėti skiepų. Švelniai tariant, tokie siūlymai neatrodo rimtai arba parodo, kad farmacinių įmonių interesai Seime yra stipriai įsišakniję“, – dėstė jis.
Įstatymo projekto svarstymas numatytas gruodžio mėnesį Sveikatos reikalų komitete. Kaip papildomi komitetai numatyti – Žmogaus teisių ir Teisės ir teisėtvarkos.
