1982 metais statyti dabartinio šalies Parlamento rūmai kasmet remontams ir įrangai suryja milijonus litų, tačiau rekonstrukcijų pabaigos vis nematyti. Prieš kelerius metus pastatytas naujas Seimo priestatas su šiuolaikine plenarinių posėdžių sale mokesčių mokėtojams kainavo apie 50 mln. litų. Tačiau piliečių pasitikėjimo neturinti institucija savo patalpų remontui ir toliau ryja naujus milijonus, kurių suma galbūt jau seniai pranoko pastato statybos išlaidas, konstatuoja "Respublika".
Milijonai - konferencijoms
Jau beveik baigtos Kovo 11-osios salės rekonstrukcijos kainos nežino ir pats Seimo kancleris Jonas Milerius.
Tuometis Parlamento Informacijos technologijų ir telekomunikacijų departamento vadovas J.Milerius tegali pasakyti, kad “nuo 6 iki 7 mln. litų” atsiėjo “labai gerai sutvarkytas apšvietimas ir oro padavimas”.
Ši rekonstrukcija buvo numatyta praėjusią vasarą Seime surengtai ESBO konferencijai. Kad apie 600 jos dalyvių galėtų laisvai bendrauti, atliekant remontą į kiekvieną salės darbo vietą buvo įdiegtos ir diskusinės sistemos komunikacijos. Taupant pinigus neįsigyta tik specialių pultelių. Juos teko nuomoti.
Pultelių nuomai pinigus teks leisti ir bent jau 2013 metais, kai Lietuva pirmininkaus Europos Sąjungai. J.Milerius mano, kad tokios įrangos gali prireikti ir anksčiau - Kovo 11-osios salėje vyksta svarbios konferencijos, tarptautiniai renginiai.
Nors Lietuvoje pilna dar nuo sovietmečio neremontuotų vaikų darželių, mokyklų, ligoninių ir kitų apleistų objektų, milžiniškos sumos skiriamos išskirtinai Seimui gražinti.
Parlamento remontininkų apetitas kiek apmalšintas gal tik pernai ir šiemet, užklupus sunkmečiui. Tiesa, III rūmų salę dar spėta rekonstruoti tai pačiai ESBO konferencijai. Vienai nereikšmingai rūmų salei pertvarkyti išleista apie 2-3 mln. litų.
Rūmus gražins dar ilgai
Kiek dar reikėtų naujų milijonų Seimo komplekso pastatams ir patalpoms gerinti? Kancleris J.Milerius sakė negalintis pasakyti konkrečios sumos, nes Parlamentą jau įprasta remontuoti “gabaliukais”.
“Jeigu žiūrėtume, kur yra blogiausia situacija, tai aišku, jog nieko lyg nebereikia daryti II rūmuose, - “Respublikai” sakė J.Milerius. - Ten mes sutaupome nemažai šildymui išleidžiamų pinigų. Deja, I ir III rūmuose per kiaurus langus išeina visa šiluma. Prasčiausia padėtis I rūmų ketvirtajame aukšte, kuris yra tokios pat būklės, koks ir buvo pastatytas. Atsirado tik naujos komunikacijos - telefono ir interneto linijos”.
Seimo kancleris mano, kad I rūmams remontuoti turėtų pakakti lėšų, kurias ketinama gauti pardavus vadinamąjį Parlamento viešbutį Fabijoniškėse. J.Milerius skaičiuoja, kad taip būtų sukaupta apie 4 mln. litų.
Kiek kainuotų III rūmų rekonstrukcija - taip pat nėra žinoma, nes juose jau yra apšiltintos kai kurios patalpos, pakeisti radiatoriai, o galybė langų - ne.
Iš šių rūmų į tviskantį “Valstybės žinių” leidyklos pastatą išsikrausčius Vyriausiajai rinkimų ko misijai, naujai nušvito tik trys jai priklausę kabinetai. Remonto kaina - apie 100 tūkst. litų. Čia iki Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimtmečio jubiliejaus įsikurs Signatarų klubas, persikels ir Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovybė.
Prabangi rūmų kosmetika
Kiauri Seimo langai ir brangus šildymas Parlamento vadovams dar ne taip seniai nebuvo svarbiausia išlaidų kryptis. Pavyzdžiui, 2002 metais pagrindinio Seimo fojė, kai kurių koridorių ir kabinetų kosmetinis remontas mokesčių mokėtojams atsiėjo net 4 mln. litų.
Dar apie 800 tūkst. litų tada surijo ir elektroninė balsavimo sistema. Nors jau buvo žinoma, kad planuojamos naujos posėdžių salės statybos, šie pinigai išmesti vien kelias dienas trukusio NATO renginio dalyviams pasidžiaugti spaudant kitokius mygtukus.
2005 metų vasarą už 1,5 mln. litų darbininkai atnaujino Seimo restoraną, kelias seniai nenaudotas patalpas, už 2 mln. litų pripirkta ir naujų baldų. Už kiek tuomet buvo atnaujinta uždara Parlamento pokylių salė, visuomenei taip ir nepranešta.
Auksinė peleninė
Be kasmet Seime vykdomų kosmetinių ar rimtesnių remontų, įstatymų leidėjų šventovėje atsiranda vis naujų brangių pirkinių.
Kadaise kapitaliai įrengtoje Seimo rūkykloje, I rūmų rūsyje, lankytojų nėra daug, todėl pagrindinį rūkalių kampelį nuspręsta įkurdinti naujajame II rūmų priestate.
Tūkstančiai litų buvo išleisti ne tik galingai ventiliacijos sistemai sumontuoti, bet įkurdinta ir šiuolaikinė “peleninė”, sunaikinanti parlamentarų nuorūkas.
“Galvojome pastatyti daugiau tokių įrenginių, bet kol kas tas aparatas yra vienas, - sakė J.Milerius. - Įprastai tokie daiktai kainuoja apie 10 tūkst. litų, tačiau tiekėjai galbūt reklamos sumetimais mums jį pardavė gerokai pigiau - už 2 ar 3 tūkst. litų.
Pastačius naująjį priestatą, jame ketinta įrengti tris poilsio zonas Seimo nariams su gražiu vaizdu į upę. Jose buvo numatyti ir rūkomieji. Tačiau balsų dauguma parlamentarai nusprendė uždrausti ten rūkyti. Cokoliniame aukšte teko statyti tą aparatą”.
Česlovas Juršėnas - Ilgametis Seimo narys:
Tris kartus buvau Seimo pirmininku, bet negalėčiau tiksliai pasakyti, kiek pinigų galėtų būti išnaudota remontams ir rekonstrukcijoms. Niekada nesigilindavau į detales, bet manau, kad tikrai neišsiskyrėme iš kitų valstybės institucijų.
Pastačius naują plenarinių posėdžių salę, labai pagerėjo visų mūsų, o ypač - pirmininkaujančio darbo sąlygos. Seimo nariai gali vieni kitus matyti ir stebėti, puiki apšvietimo ir vėdinimo sistema tausoja mūsų sveikatą.
Kita vertus, rinkėjų pasitikėjimą Parlamentu nulemia ne Seimo narių darbo sąlygos, o jų darbo rezultatai. Labai gerai galima dirbti ir prastoje salėje, o labai prastai - gražioje, gerai įrengtoje patalpoje.
Tačiau pagal mūsų Konstituciją valstybė atsako už Seimo narius, o jeigu neatsakytų, neturėtų prievolės jais rūpintis, gal ir nereikėtų tiek išlaidų patalpoms - galėtume susirinkti kur laukuose ir balsuoti.
Julius GIRDVAINIS
