Seimas svarstys valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos (TS-LKD) atstovo Gintaro Songailos siūlymą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT) dėl Lenko kortos suderinamumo su Seimo nario mandatu.
Ketvirtadienį po pateikimo 36 balsais už, 3 - prieš ir 25 susilaikius Seimas pritarė kreipimosi į KT nutarimo projektui, dėl jo spręs pavasario sesijoje, kai projektas bus apsvarstytas parlamentiniame Teisės ir teisėtvarkos komitete, siūlymus projektą papildomai svarstyti Žmogaus teisių bei Užsienio reikalų komitetuose Seimas atmetė.
Kreipimąsi palaikė konservatoriai, pavieniai kitų frakcijų atstovai, tarp pasisakiusių prieš - socialdemokratai bei Tautos prisikėlimo partijos frakcija.
Projektu KT klausiama, ar Konstitucijos nuostata, jog Seimo narys turi būti „nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“ reiškia, kad „Seimo narys negali turėti užsienio valstybės dokumento, išduoto jam pagal tos valstybės įstatymus, kuris suteiktų Seimo nariui tam tikras politines, socialines, ekonomines ir kultūrines teises toje valstybėje“.
Nutarimą konservatorių atstovas registravo po to, kai Seimo stalčiuose „nusėdo“ Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) siūlymas šiuo klausimu kreiptis į KT.
Diskusijos dėl Lenko kortos kilo po to, kai konservatorius G. Songaila VRK parašė skundą, kuriame suabejojo, ar pagal Lietuvos lenkų rinkimų akcijos sąrašą į Seimą išrinkti Valdemaras Tomaševskis ir Michalas Mackevičius turėdami Lenko kortą kartu gali turėti ir Seimo nario mandatą.
G. Songailos nuomone, tai gali prieštarauti Konstitucinio Teismo (KT) 1998 metų lapkričio 11 dienos nutarimui, kurio viena nuostatų skelbia, jog asmuo, pretenduojantis būti Seimo nariu, neturi būti susijęs jokiu pasižadėjimu su užsienio valstybe.
Gavusi skundą, VRK pasiūlė prezidentui bei Seimui dėl Lenko kortos, kurią turi du Seimo nariai, kreiptis į KT.
Seimo pirmininko Arūno Valinsko kabinete atsidūręs raštas buvo perduotas Seimo Teisės departamentui, iš kur grįžo su atsakymu, jog matyti požymių, kad Lenko korta - susijusi su pasižadėjimu kitai valstybei. Tuomet raštas perduotas Seimo
Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovui Stasiui Šedbarui. Šio nuomone, kreipimasis į KT dėl Lenko kortos neįmanomas, nes KT negali nagrinėti kitos valstybės įstatymų, nebent prieš Seimo narius būtų pradėtas apkaltos procesas.
Konstitucija numato, kad „Seimo nariu gali būti renkamas Lietuvos Respublikos pilietis, kuris nesusijęs priesaika ar pasižadėjimu užsienio valstybei“.
„Lenko korta - tai dokumentas, patvirtinantis, jog esate lenkų kilmės. Ši korta savininkui suteikia Lenkijos Seime 2007 m. rugsėjo 7 d. įstatymu dėl Lenko kortos patvirtintas teises“, - rašoma oficialiame lankstinuke, kur pristatoma Lenko korta.
Asmuo, turintis kortą, gali nemokamai gauti ilgalaikę vizą, legaliai dirbti Lenkijoje, gali vykdyti ūkinę veiklą tokiomis pat sąlygomis kaip Lenkijos piliečiai, turi teisę į nemokamą švietimą, ūmios ligos atveju gali gauti būtiną medicinos pagalbą, turi teisę gauti 37 proc. nuolaidą geležinkelio bilietams, nemokamai lankytis valstybiniuose muziejuose, turi pirmumo teisę prašydami finansinės paramos iš Lenkijos valstybės ir savivaldybės biudžeto skirto užsienyje gyvenantiems lenkams paremti.
Tuo pačiu lankstinuke pabrėžiama, kad korta nėra pilietybė.
Lenko kortą gauna asmenys, kurie raštu pareiškia savo valią priklausyti lenkų tautai, galintys įrodyti, kad bent vienas iš tėvų, senelių, prosenelių buvo lenkų tautybės arba turėjo Lenkijos pilietybę, kurie pateikia raštišką užsienio lenkų arba polonijos organizacijos liudijimą, patvirtinantį aktyvią veiklą lenkų kultūros ir kalbos ar tautinių mažumų labui mažiausiai tris mėnesius.
