Seimas nutarė, jog prezidento Valdo Adamkaus veto Aukštojo mokslo įstatymo pataisoms yra svarstytinas ir jau anksčiau priimtą teisės aktą, kuriuo turi būti nustatyta, kas yra gerai besimokantis studentas, nagrinės iš naujo.
Tam pritarė beveik visi – 67 – iš 69 užsiregistravusių Seimo narių. 2 parlamentarai balsuodami susilaikė.
Šalies vadovas nepasirašė Aukštojo mokslo įstatymo pakeitimų ir pasiūlė nustatyti, kad gerai besimokančiu laikomas studentas, turintis aštuonių balų vidurkį.
Birželio 5 dieną parlamento priimtos minėto įstatymo pataisos nustatė, kad gerai besimokančiais studentais laikomi asmenys, kurių semestro vidurkis yra „gerai“.
Tačiau įstatyme neįvardijama, koks balas atitinka vertinimą „gerai“, todėl aukštosios mokyklos gavo teisę pačios spręsti, kas yra geras studentas (turintis aštuonių ar devynių balų vidurkį) ir kuriems studentams nereikės mokėti už mokslą.
„Gero studento sąvoką turi nustatyti valstybė vienodai visiems, o ne pačios aukštosios mokyklos“, - posėdyje prezidento veto motyvus pristatė jo patarėja teisės klausimais Aušra Rauličkytė.
Pasak jos, pažangumo vidurkį, kuris lems, jog už mokslą neteks mokėti, reikia nustatyti įstatymu, o ne poįstatyminiais aktais – pavyzdžiui aukštųjų mokyklų institucijų sprendimais. A.Rauličkytė priminė ir tai, kad net dešimtbalė vertinimo sistema yra įtvirtinta ministro įsakymu, nors taip būti esą neturėtų, nes atsiveria galimybė interpretacijoms - įvertinimas „gerai“ gali būti labai įvairiai suprantamas.
„Skaičius aštuoni garantuoja, kad nebus skirtingų interpretacijų“, - sakė A.Rauličkytė.
Tuo metu liberalsąjūdietis Petras Auštrevičius pasipiktino, jog ateityje net pieno riebumas bus nustatomas įstatymu. „Pieno riebumą mes tuojau nustatysime, kad keturi yra gerai“, - ironizavo parlamentaras.
„Pieno riebumas nesusijęs su Konstituciniu reguliavimu, o aukštasis mokslas – susijęs“ - atkirto prezidento patarėja.
Konstitucinis Teismas 2007 metų birželio 7 dienos nutarime nurodė, kad kriterijai, kuriuos atitinkantys asmenys laikomi gerai besimokančiais ir dėl to pagal Konstituciją turinčiais teisę, kad jų mokslą valstybinėse aukštosiose mokyklose apmokėtų valstybė, nustatytini įstatymu.
Tas pats Teismas šių metų kovą priėmė nutarimą, kuriuo nustatė, jog valstybė įstatyme negali procentiniais punktais nustatyti gerai besimokančiųjų studentų kiekį, kurie neturi mokėti už studijas iš savo kišenės, nes esą neįmanoma iš anksto tiksliai numatyti, kiek studentų iš tikrųjų mokysis gerai, o kiek – ne.
KT sprendimas lėmė, jog atitinkamos Aukštojo mokslo įstatymo nuostatos buvo pripažintos antikonstitucinėmis, todėl jas reikėjo kuo skubiau keisti.
