„Tokias priemones turi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, tačiau tokių priemonių neturi Specialiųjų tyrimų tarnyba, kurios pagrindinė funkcija yra kovoti su korupcija, o ji, aišku, neatsiejama nuo finansinių nusikaltimų. Ši priemonė leis sustiprinti STT analitinius pajėgumus“, – teikdamas pataisas komiteto vardu Seime kalbėjo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas. Įstatymo pataisos, kurioms Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė bendru sutarimu, numato, kad valstybės institucijos bei įstaigos „pagal STT prašymą arba pagal sudarytas duomenų teikimo sutartis neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingus valstybės informacinių išteklių duomenis ir dokumentus bei kitą informaciją.“
Taip pat numatoma, kad „bankai, finansų ir kredito įmonės bei kredito įstaigos ir kiti juridiniai asmenys pagal STT prašymą neatlygintinai teikia tarnybos funkcijoms atlikti reikalingą informaciją apie juridinio asmens ūkines, finansines operacijas, finansinių ir (ar) mokėjimo priemonių panaudojimą.“
Jei bus priimta, įstatymo pataisa įsigaliotų jau nuo šių metų liepos pirmosios.
Seimo narys Linas Balsys teigė pasigendąs minėtose pataisose teismo sankcijos: „Aš pasigendu frazės ar sakinio, kuriame būtų minima sprendimu teismo ar teisėjo, kuris prižiūri bylą, o dabar čia, panašu, rašote, kad tik STT prašymu. Žinote, jie gali prašyti ir prašyti. Ir čia susidursime su visuotinio sekimo pavojumi, jeigu eliminuosime teismo sprendimu arba teisėjo sprendimu.“
V.Bakas paaiškino, kad šiuo atveju Valstybinė mokesčių inspekcija ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba naudojasi prieiga prie minėtos informacijos taip pat be teismo sankcijų, tai būtina siekiant efektyvaus šių institucijų darbo.
„Jeigu tokių teisių nebūtų, mes apskritai… teisėsauga būtų bedantė“, – aiškino NSGK pirmininkas.
Tuo metu konservatorė Agnė Bilotaitė teiravosi, kaip tuomet STT galėjo veikti iki šiol, jei neturėjo prieigos prie minimų finansinių duomenų ir kodėl šios pataisos nebuvo siūlomos Seimui anksčiau.
V.Bako aiškinimu, STT ir iki šiol naudojosi minėta informacija, tačiau biurokratinės procedūros prieigai gauti užtrunka ilgiau.
STT: didžiausią žalą daro korupcinės schemos
Specialiųjų tyrimų tarnyba komentare BNS nurodė, kad vienas pagrindinių iššūkių, su kuriuo pastaruoju metu susiduria STT pareigūnai, – suspėti su besikeičiančia nusikalstamas veikas darančių asmenų praktika, jų veiklos metodais.
Anot STT atstovės spaudai Renatos Saulytės - Smalskės, didžiausią žalą valstybei ir jos piliečiams daro ne kyšiu perduodami grynieji pinigai, bet korupcinės schemos. Ir nors grynieji pinigai išlieka reikšmingi, darant korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vis didesnė šių veikų dalis padaroma atsiskaitant per trečiuosius fizinius ir juridinius asmenis. Nusikalstami mokėjimai maskuojami teisėtais atsiskaitymais per kelias fiktyvių ar realią teisėtą veiklą vykdančių įmonių grandis.
„Tad šiame kontekste STT padalinių (ypač analitinę veiklą vykdančių padalinių) galimybė turėti tokį įrankį – t. y. stebėti finansinių srautų judėjimą ir tai daryti operatyviai neapsunkinant ir neužtęsiant šio proceso teismo leidimų išdavimu, mūsų manymu, yra labai svarbi“, – teigė R.Saulytė - Smalskė.
Anot jos, iki šiol tokia galimybe visiškai laisvai naudojosi, pavyzdžiui, Valstybinė mokesčių inspekcija, nors ji tiria ne nusikaltimus, o mažiau pavojingus pažeidimus. Ir tam nebuvo reikalingas nei teismo leidimas, nei duomenys, kad mokesčių mokėtojas, kurio veikla tikrinama, daro pažeidimus.
„Tačiau teisėsaugos institucijai iki šiol tai buvo neprieinama ir tai gerokai apsunkino pareigūnų darbą. Tad tikimės, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo pakeitimu galiausiai įtvirtinta galimybė pareigūnams be teismo leidimo stebėti juridinių asmenų finansines operacijas, piniginių srautų judėjimą padės efektyviau ir operatyviau išaiškinti korupcines schemas bei užkirsti kelią didžiausią žalą valstybei darantiems korupciniams nusikaltimams“, – teigė STT atstovė.
