Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė, kad 1990 metų blokados fondo materialusis turtas (juvelyriniai dirbiniai) būtų perduotas Lietuvos nacionaliniam muziejui, o piniginės fondo lėšos būtų pervestos į valstybės biudžetą.
Parlamentarai ketina 1990 metų blokados fondo įstatymą paskelbti netekusiu galios, tačiau tam dar dukart turi pritarti visas Seimas.
Fondo juvelyriniai dirbiniai muziejui perduodami siekiant išsaugoti juos kaip turinčius išliekamą istorinę vertę, įkūnijančius tautinį identitetą bei solidarumą.
Šiuo metu už Fondo turto išsaugojimą yra atsakinga Finansų ministerija. Fondo pinigines lėšas ji saugo Lietuvos banke.
Blokados fonde yra maždaug 26,7 tūkst. juvelyrinių dirbinių - aukso žiedų, apyrankių, auskarų ir kitų papuošalų, kurių vertė, manoma, siekia apie 5,8 mln. litų.
Anksčiau brangenybes norėta parduoti aukcione, tačiau vėliau šių planų atsisakyta - tam vis sutrukdydavo nepalanki tauriųjų metalų ir brangakmenių rinka.
Juvelyrikos specialistai teigia, kad papuošalai, pirkti 1990 metais, šiuo metu jau yra morališkai pasenę. Brangenybės šiuo metu yra saugomos Lietuvos prabavimo rūmų saugyklose Druskininkuose.
Blokados fondo paskirtis buvo šelpti Lietuvos gyventojus, kurie dėl Sovietų Sąjungos vykdomos ekonominės blokados atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje, taip pat kitoms žmonių reikmėms, kylančioms dėl ypatingų sąlygų.
Blokados fondą sudarė savanoriški piniginiai įnašai, paaukoti Lietuvos ir kitų valstybių gyventojų bei organizacijų.
1990 metų spalį už paaukotus 7,6 mln. rublių buvo nupirkta juvelyrinių dirbinių, kurie slapčia buvo saugomi Kaune, „Merkurijaus“ parduotuvėje bei galanterijos prekių didmeninėje bazėje, vėliau pervežti saugoti į Lietuvos banko Kauno skyrių.
Fondo turto perdavimą muziejui teigiamai įvertino ir Sąjūdžio veikėjai.
