Seimo Etikos ir procedūrų komisija nutarė prašyti Seimo sustabdyti tolesnį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projekto priėmimą ir iš naujo svarstyti jį Seimo Sveikatos reikalų komitete. Toks sprendimas priimtas trečiadienį bendru sutarimu.
Komisija šį klausimą svarstė po to, kai dėl ypač dideles diskusijas Seime ir visuomenėje sukėlusių įstatymo projekto nuostatų, susijusių su emobrionų šaldymu, antradienį Pagalbinio apvaisinimo įstatymo priėmimas buvo išbrauktas iš Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.
Posėdžio išvakarėse dėl galimai vienas kitam prieštaraujančių jau priimtų šio įstatymo straipsnių grupė parlamentarų kreipėsi į Etikos ir procedūrų komisiją.
„Pats Sveikatos reikalų komitetas pripažįsta, kad po priėmimo vieni įstatymo straipsniai prieštarauja kitiems straipsniams, o Seimo statutas numato įsakmiai, kad negalima nesuderinto įstatymo toliau priiminėti Seime. Todėl komitetas turi jį sutvarkyti ir atnešti į Seimą paruoštą“, – sakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkas Algimantas Salamakinas.
„Balsas.lt“ jis nesiėmė atsakyti, kada gali būti priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Esą viskas priklausys nuo to, ar Seimas rytoj (paskutinę eilinės sesijos dieną – red. past.) nuspręs įstatymo projektą grąžinti Sveikatos reikalų komitetui.
„Jeigu Seimas patvirtins mūsų sprendimą, komitetas galės vasarą dirbti ir rugsėjo pradžioje pateikti Seimui šį įstatymą svarstyti toliau“, – sakė jis.
Seimas praėjusią savaitę pritarė dviems, dalies parlamentarų nuomone, vienas kitam prieštaraujantiems straipsniams. Viename iš jų įtvirtinama nuostata, kad dėl sukurtų embrionų likimo sprendžia šeima, o kitame – kad vienu metu gali būti sukurta tik tiek embrionų, kiek jų galima perkelti į moters organizmą, bet jų skaičius negali viršyti trijų.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektu siekiama nustatyti pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, pagalbinio apvaisinimo būdu gimusio vaiko teises.
Pagal įstatymo projektą, pagalbinį apvaisinimą atlikti būtų leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nebus realios sėkmės tikimybės.
Pagalbinis apvaisinimas naudojant lytinių ląstelių donoro, su kuriuo jo nesieja santuokos ar įstatymų nustatyta tvarka registruotos partnerystės ryšiai, ląstelės ir embriono donorystė būtų draudžiama.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti du pagalbinio apvaisinimo būdus: in vivo (moters kūne) ir in vitro (ne moters kūne). Pagal projektą pagalbinis apvaisinimas galėtų būti atliekamas tik pilnametei, veiksniai, sudariusiai santuoką ar įstatymų nustatyta tvarka įregistravusiai savo partnerystę ir ne vyresnei kaip 45 metų moteriai.
Įstatymo projekte taip pat numatoma įtvirtinti pagalbinio apvaisinimo paslaugų finansavimą.
