Už Želdynų įstatymo pakeitimo projektą priėmimo stadijoje balsavo 92, susilaikė 11, prieš balsavusių parlamentarų nebuvo.
Kaip teigia projekto iniciatoriai parlamentarai Simonas Gentvilas, Aistė Gedvilienė ir Romualdas Vaitkus, šiuo metu saugotinus želdinius kirsti ar kitaip pašalinti iš augimo vietos genėti be leidimo ar sprendimo galima, kai jie auga elektros, šilumos perdavimo tinklų, magistralinių dujotiekių ir naftotiekių apsaugos zonose. Visgi pasitaiko atvejų, kai asmenys dėl netikslios informacijos neteisėtai pašalina saugotinus želdinius.
Todėl pakeitimu norima nustatyti reikalavimą apie ketinimą šalinti tokius medžius pranešti savivaldybės vykdomajai institucijai, kuri informuotų pareiškėją, ar šie augalai yra saugotini.
Taip pat šiuo įstatymo pakeitimu numatoma, kad želdynais rūpintis ir juos tvarkyti galėtų ne tik savivaldybių vykdomosios institucijos, bet ir įgalioti savivaldybių administracijų direktoriai. Be to, norima įpareigoti, kad priklausomieji želdiniai kuriami vadovaujantis ne tik teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, bet ir statinių projektais, taip išvengiant interpretavimo, kad rengiamuose statinių projektuose priklausomieji želdynai gali būti nenumatomi.
Taip pat norima patikslinti nuostatas, nustatant, kad priklausomųjų želdynų norma nustatoma atsižvelgiant į savivaldybės lygmens ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose nustatytą teritorijų funkcinį zonavimą.
Priėmus projektą, įvedamas pakeitimas, kad priklausomųjų želdynų norma gali būti kompensuojama ne tik vertikaliuoju pastatų, bet ir jų stogų apželdinimu. Taip taisoma įstatymo klaida atsiradusi nustačius, kad žaliąsias jungtis sudaro želdynai, pavieniai želdiniai ir vertikaliųjų ir stogo želdinių visuma, nesukurianti paskatos apželdinti pastatų stogus. Įsigaliojus šiam pakeitimui, priklausomųjų želdynų norma galėtų būti kompensuojama stogų želdinius.
