Pagal priimtą pataisą Vyriausybei pasiūlyta iki 2015 m. gegužės 1 d. parengti ir pateikti Seimui asmenų, kuriems už darbą apmokama iš valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) patirtų praradimų kompensavimo mechanizmą (kompensavimo sąlygas, mastą ir būdą, laikotarpį, per kurį kompensuojama sumažinta darbo užmokesčio (atlyginimo) dalis, kompensacijų dydį ir kita) reglamentuojančio įstatymo projektą ir pateikti pagal jame nustatytą kompensavimo mechanizmą apskaičiuotą kompensacijoms reikalingą lėšų sumą, kas leis užtikrinti fiskalinės drausmės išlaikymą. Iki šiol įstatymas numatė tai padaryti iki 2014 m. gegužės 1 d. Už šį teisės akto pakeitimą (projektas Nr. XIIP-1771(2) balsavo 65 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, susilaikė 5 parlamentarai (užsiregistravo 71 Seimo narys).
Kaip anksčiau yra teigęs finansų ministras Rimantas Šadžius, Konstitucinis Teismas suformulavo tam tikras sąlygas ir nustatė, kad pirma, prieš pateikiant šį mechanizmą, turi būti atsižvelgta į susiklosčiusią valstybės ekonominę, finansinę padėtį, ypatingos situacijos padarinius, valstybės išgales, įskaitant ir įvairius valstybės prisiimtus įsipareigojimus, inter alia susijusius su finansine drausme, taigi ir su valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų subalansavimo imperatyvu. „Be abejo, susidariusi geopolitinė situacija verčia mus būti finansiškai atsargius, tarppartinis susitarimas, be kita ko, kur yra numatytas imperatyvas didinti išlaidas krašto apsaugai“, – yra sakęs finansų ministras.
