Nors opozicija boikotavo sprendimą, Seimas priėmė Atominės elektrinės įstatymo pataisas, leidžiančias nacionalinio investuotojo bendrovę kurti privataus kapitalo pasiūlytu patronuojančios bendrovės modeliu.
Už balsavo 63, prieš – 11, susilaikė – 3 Seimo nariai.
Balsavimą boikotavo Seimo opozicija - liberaldemokratai, liberalsąjūdiečiai, liberalcentristai ir konservatoriai bei keli kitų frakcijų nariai.
Balsuojant pastraipsniui, registravosi daugiau nei 100 parlamentarų, tačiau galutiniam balsavimui jų užsiregistravo tik 72.
Tam, kad įstatymas būtų priimtas, turi užsiregistruoti ne mažiau nei 71 iš 141 Seimo nario.
Jeigu pakeitimų šalies vadovas Valdas Adamkus nevetuos, jie įsigalios.
Dvi dienas Seime dėl projekto virė įnirtingos grumtynės. Ketvirtadienį paaiškėjo, kad vyriausybės teiktoms Atominės elektrinės įstatymo pataisoms be naujos Seimo daugumos atstovų pritaria ir Darbo partija. Tačiau konservatoriai, ilgą laiką rėmę projektą, o vėliau juo abejoję, balsavo prieš.
Vakar balsuojant dėl projekto už balsavo 66, prieš – 50, susilaikė – 3 parlamentarai.
Darbo partija, norėdama pateisinti tai, kad parėmė sprendimą dėl Atominės elektrinės įstatymo pataisų, išplatino pareiškimą, kuriame teigiama: „Dar Darbo partijos pirmininkui Viktorui Uspaskich būnant Seimo Ekonomikos komiteto pirmininku, į sutartį su Europos sąjungą būtent šis komitetas įtraukė punktą, kad Lietuva turi likti atominės energetikos valstybe“. Tačiau dar sausio 25 dieną Darbo partijos vadovas Viktoras Uspaskichas išsiuntinėjo atvirą laišką, kuriame apie nacionalinio investuotojo kūrimą sakoma: „Todėl nereikia veidmainiauti, esą A. Kubilius su G. Kirkilu rūpinasi saugikliais. Tai, ką jie ruošia, yra eilinė vagystė, kuri labai brangiai kainuos Lietuvos žmonėms. Tik štai bėda – V. Uspaskich grįžo... “
Tėvynės sąjungos vadovas Andrius Kubilius prisiėmė atsakomybę dėl to, kad pusantrų metų rėmė Gedimino Kirkilo mažumos vyriausybę, kuri, konservatorių lyderio nuomone, nepateisino lūkesčių.
„Matant dabartinę situaciją ir premjero veiksmus - belieka sakyti - mea culpa (esu kaltas - Balsas.lt)“, - savo bloge teigia A.Kubilius.
Paaiškėjo, kad Valstybės saugumo departamento vadovas Povilas Malakauskas yra įsitikinęs, jog įstatymas dėl naujos elektrinės statybos turi būti priimtas, tačiau jis nepaneigė, kad jame yra „juodų dėmių“.
Pasak liberalų sąjūdžio frakcijos vadovo Petro Auštrevičiaus ir VSD, ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovai frakcijoje penktadienį nepaneigė, kad įstatyme "išlieka rizikų".
"Įstatymo niekas neištaisė taip, kad jokių rizikų, kurias mato ir spectarnybos, nebūtų", - BNS sakė P.Auštrevičius.
***
Vyriausybė yra suderėjusi, kad vadinamasis trigalvis slibinas būtų kuriamas prie naujai įsteigtos įmonės prijungiant tris įmones: valstybės bendroves „Lietuvos energiją“ bei Rytų skirstomuosius tinklus, taip pat „Vilniaus prekybos“ savininkams per bendrovę „NDX energija“ priklausančią VST. Naujame darinyje valstybė turės 61,7 proc. akcijų, o „NDX energija“ – 38,3 proc. akcijų.
Su „NDX energija“ yra sutarta, jog ši bent dvejus metus po bendrovės įsteigimo negalės parduoti 33,4 proc. akcijų dalies. Kitus 5 proc. akcijų paketo bendrovė privalės išlaikyti iki 2015 metų. 2014-aisiais pirmąjį pusmetį valstybė turės teisę liepti bendrovei jai parduoti šiuos 5 proc. akcijų už „sąžiningą ir teisingą kainą“. Šio paketo valstybei trūksta, kad ji turėtų įmonėje du trečdalius balsų.
Taip pat sutarta, kad nuo „Lietuvos energijos“ bus atskirtos Kauno hidroelektrinė bei Kruonio hidroakumuliacinė elektrines, kurios nebus „slibino“ dalimi. Tiesa, vyriausybė dar nepaskelbė ekspertų išvadų, kurios paneigtų nuogąstavimus, jog toks išskyrimas gali padidinti elektros kainą.
Derybininkai visų trijų įmonių vertę buvo nustatę 8,1 mlrd. litų. Iš jų „Lietuvos energijos“ dalis – 31,4 proc., Rytų skirstomųjų tinklų dalis – 33,8 proc., o VST dalis – 34,8 proc.
VST buvo privatizuota už 700 mln. litų, o akcijų apmokėjimui paimta paskola grąžinta bendrovės lėšomis. Tuo tarpu derybų metu VST akcijos pabrangintos maždaug 2,8 mlrd. litų.
