Seimas antradienį antrą kartą apsvarstė šių metų biudžeto pataisas, kuriomis siūloma sumažinti valstybės išlaidas daugiau nei 3 mlrd. litų, o valdžios sektoriaus deficitą - daugiau nei 3 procentiniais punktais.
Seimas 68 balsais "už", 32 - "prieš" ir 5 parlamentarams susilaikius nutarė dėl patikslinto biudžeto priėmimo balsuoti ketvirtadienį.
Opozicijai priklausantys parlamentarai pataisas kritikavo ir tvirtino, kad jos pablogins šalies gyventojų padėtį, o valdantieji aiškino, kad be taupymo nėra kitos išeities, kuri padėtų išbristi iš krizės.
Finansų ministras Algirdas Šemeta pareiškė, kad Lietuva turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus krašto apsaugos srityje, todėl smarkiai sumažinti jos finansavimo valstybė negali.
"Tvarkietis" Andrius Mazuronis priekaištavo, kad biudžete per daug lėšų numatyta krašto apsaugai ir informacinėms technologijoms.
Krašto apsaugos ministerijos išlaidas siūloma mažinti 152 mln. litų - nuo 1,163 mlrd. litų iki 1,011 mlrd. litų.
A.Šemeta tvirtino, kad lėšos valstybinių institucijų informacinėms technologijoms yra sumažintos iki minimumo. Jo teigimu, šiai sričiai sumažinus finansavimą, nebeužteks lėšų įsigyti licencijų ir sutriktų gyventojų aptarnavimas.
Socialdemokratas Zigmantas Balčytis sakė, kad taisant biudžetą Europos Sąjungos (ES) lėšomis bandoma lopyti biudžeto skyles: "Nebereikia nei projektų, kurie bus finansuojami iš ES lėšų vertinimo, nei pinigų investavimo efektyvumas nebesvarbu".
Jis taip pat aiškino, kad tikslindami biudžetą valdantieji įvairių projektų finansavimo nemažino arba mažiausiai "apkarpė" tuose rajonuose, kur į Seimą išrinkti valdančiajai koalicijai priklausantys parlamentarai.
Socialdemokratė Birutė Vėsaitė patikslinto projekto autorius išvadino "politiniais autistais" ir pagrasino, kad priėmus "tokias" pataisas, "alkana minia gali griebtis šakių".
Vyriausybė, atsižvelgusi į Seimo siūlymus, patvirtintus po pirmojo tikslinamo biudžeto projekto svarstymo, praėjusią savaitę sutiko būtiniausioms reikmėms finansuoti skirti papildomai 84,4 mln. litų, nors Seimas prašė rasti 143 mln. litų, iš jų 100 mln. litų - keliams.
Vyriausybės sprendimu numatoma Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimą, palyginti su pirmuoju projektu, padidinti 25 mln. litų.
Visų mokesčių planuojama surinkti 3,51 mlrd. litų mažiau - iš viso 14,966 mlrd. litų, o ne 18,476 mlrd. litų, kaip planuota anksčiau.
Gyventojų pajamų mokesčio surinkimo planas mažinamas 130 mln. litų, pelno mokesčio - 760 mln. litų, pridėtinės vertės mokesčio - 1,92 mlrd. litų, akcizų - 372 mln.litų.
Vyriausybės grynojo skolinimosi limitas didinamas apie 5 kartus - nuo 1,66 mlrd. litų iki 5,85 mlrd. litų.
Praėjusių metų pabaigoje Seimo patvirtintos šių metų valstybės biudžeto pajamos dabar mažinamos 3,369 mlrd. litų - nuo 19,753 mlrd. litų iki 16,384 mlrd. litų, o išlaidos 1,118 mlrd. litų - nuo 26,94 mlrd. litų iki 25,822 mlrd. litų.
Į valstybės biudžetą su ES lėšomis turėtų įplaukti 22,880 mlrd. litų pajamų, o biudžeto išlaidos (su ES lėšomis) sieks 25,822 mlrd. litų.
Numatoma, kad į nacionalinį biudžetą (be ES lėšų) įplauks 20,317 mlrd. litų pajamų - 3,923 mlrd. litų (16,2 proc.) mažiau nei numatyta 2009 metų biudžete.
ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos turėtų siekti 6, 417 mlrd. litų - 950 mln. litų daugiau nei buvo planuota anksčiau.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
