Antradienį Seimas iškilmingai paminėjo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputato, Nepriklausomybės Akto signataro Česlovo Kudabos 75-ąsias gimimo metines.
Prisiminimais apie kolegą pasidalino Nepriklausomybės Akto signataras, Seimo narys Vytenis Povilas Andriukaitis, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatas Stasys Kašauskas.
V. P. Andriukaitis profesorių Č. Kudabą pavadino "vienu iš iškiliausių XX a. antrosios pusės lietuvių". "Profesoriaus patriotizmas pakerėdavo, užkrėsdavo, žavėdavo. Taip gimė ir galingas Č. Kudabos tikėjimas žmoniškumu ir pagarba kitaminčiams. Tolerancija, kaip kultūros principas, jam buvo kasdienės veiklos kredo. Ir visiškai natūraliai jis ugdė mums šią dvasią daugiau nei 40 metų", - sakė V. P. Andriukaitis.
Iš Seimo tribūnos Nepriklausomybės Akto signatarė Birutė Valionytė Č. Kudabos dukrai ir anūkui įteikė Signatarų klubo plaketę.
Č. Kudaba gimė 1934 m. liepos 24 d. Ignalinos r., Tverečiaus valsčiuje, Vaiciekave. 1959 m. baigė Vilniaus valstybinį universitetą, įgydamas geografo specialybę. Jis buvo geografijos mokslų daktaras, profesorius, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto dekanas. Prof. Č. Kudaba buvo Lietuvos geografijos atlaso mokslinės komisijos pirmininkas. Universitete prof. Č. Kudaba dėstė 32 disciplinų paskaitas. Svarbiausia prof. Č. Kudabos mokslo darbų sritis - Lietuvos ledyninis reljefas. Šia tema yra parašęs abi disertacijas, paskelbęs monografiją, apie 100 mokslinių straipsnių. Už mokslinius darbus tiriant ledyninį Lietuvos reljefą prof. Č. Kudabai 1984 m. paskirta valstybinė premija.
Č. Kudaba visą laiką domėjosi gamtos apsauga, kultūros istorija, kraštotyra. Nuo 1968 m. iki mirties buvo Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Č. Kudaba buvo aktyvus Lietuvos ir Vilniaus gamtos apsaugos draugijų tarybų narys, Kraštotyros draugijos centro tarybos narys ir Vilniaus miesto skyriaus vadovas, Mažvydo knygos bičiulių draugijos vadovas ir siela.
Gamtos bei kultūros klausimais skaitė paskaitas "Žinijos" draugijoje, keletą metų vadovavo šios draugijos mokslų apie Žemę respublikinei tarybai. 1987 m. išrinktas Lietuvos kultūros fondo valdybos pirmininku.
1988-1990 m. - Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės ir Sąjūdžio Seimo tarybos narys. Nuo 1991 m. iki mirties - Atviros Lietuvos fondo (ALF) pirmininkas. 1990 m. vasario 24 d. išrinktas Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Dirbo gamtos apsaugos komisijoje. Priklausė Sąjūdžio centro frakcijai.
Yra parašęs 13 knygų ir parengęs su bendradarbiais 31 atskirą leidinį. Profesorius publikavo 1944 straipsnius, iš jų 275 kitomis kalbomis. Už dalyvavimą renkant medžiagą ir ruošiant kraštotyros monografijų ciklą Č. Kudabai po mirties 1993 m. paskirta valstybinė J. Basanavičiaus premija, 1993 m. Lietuvos žurnalistų sąjungos prezidiumas paskyrė V. Kudirkos premiją už knygą "Septyni keliai iš Varnių", 1994 m. apdovanotas V. Adamkaus premija už didelius darbus Lietuvos gamtos apsaugai, 1999 m. paskirta Miko ir Kipro Petrauskų vardo premija už straipsnius apie Ignalinos kraštą.
Č. Kudaba mirė 1993 m. vasario 19 d. Palaidotas Vilniaus miesto Karveliškių kapinėse.
