Audito komiteto atstovai išsakė nerimą, kad ši Viešųjų pirkimų įstatymo išimtis yra ydinga ir tiesiogiai leidžia piktnaudžiauti įsigyjamomis paslaugomis. Komiteto narė Agnė Bilotaitė tikina, kad tokių sandorių skaičius tik auga.
„Vidaus sandoriai buvo įteisinti 2010 metais, kaip ES direktyva, kuri buvo perkelta į mūsų įstatymą. Idėja gal ir nebloga, ji leidžia savivaldybėms be viešųjų pirkimų įsigyti kai kurias paslaugas. Tačiau registruota kaip išimtis, ji tapo tendencija, nuo 2010 metų tokių sandorius skaičius tik auga“, - sako A. Bilotaitė.
2015 metais vidaus sandorių savivaldybėse buvo atlikta už 127 milijonus eurų, 2015 jau už 301 milijoną eurų. Daugiausiai tokiems sandoriams išleidžia Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Molėtų, Plungės, Raseinių miestų savivaldybės.
Seimo narė teigia, kad tai yra tiesus būdas pasireikšti korupcijai. „Taip yra užkertamas kelias konkurencijai, proteguojamos dažnai neefektyviai veikiančios savivaldybių įmonįs. Kaina labai dažnai yra tiesiog padidinama, nes konkursas tiesiog nevyksta. Pavyzdžiui komunalinių paslaugų srityje kainos išaugdavo nuo 5 iki 100 procentų. Vidaus sandoriai yra spraga, tai būdas pasireikšti korupcijai ir ją reikia panaikinti“, - tikina Seimo narė Agnė Bilotaitė.
Nežiūrima į rinką
Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė, vertindama šią praktiką, sako, kad tai tapo tiesios įstatymo apėjimas. „Lietuvoje vidaus sandoriai gavo iškreiptą formą, lyg ir palengvinantis instrumentas savivaldybėms greitai nupirkti paslaugas arba darbus. Tiesiog nesilaikant viešųjų pirkimų įstatymo. Ši praktika sarkastiška, juokinga ir neracionali“, - tikino Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė.
„Savivaldybių asociacijoje girdėjome, kad jei vidaus sandoriai bus uždrausti, tai tos savivaldybių įmonės tiesiog bankrutuos. Bet jei jos bankrutuoja, tai kažkas su jomis yra negerai. O tokiais sandoriais net nežiūrima, kad rinkoje egzistuoja verslas, kuris reikalingas paslaugas konkurencijos būdu teiktų ženkliai pigiau ir racionaliau“, - tikina D.Vilytė.
Kompresais negyvėlio nepagydysi?
Konkurencijos tarnybos pirmininko pavaduotoja Jūratė Šovienė tikino, kad tokia praktika yra tiesiog ydinga. „Savivaldybės per dažnai vadovaujasi principu „savas geriau“. Kompresų nabašnikui gaivinti nereikia. Tokie sandoriai dažniausi yra komunalinių atliekų surinkimo, transporto paslaugų teikime, kapinių priežiūroje, gatvių valymo paslaugose. Tokias paslaugas galėtų vykdyti ir smulkus, bei vidurinis verslas. O būtent jo skatinimui valstybė ir skiria nemažai lėšų“, - sako J.Šovienė.
Audito komiteto pirmininkė Ingrida Šimonytė pritaria, kad sistema yra itin neskaidri, o esminės problemos net nėra sprendžiamos. „Verda karštos diskusijos, daug institucijų galvoja, kad vidaus sandoriai yra geri. Bet jie tampa priklausomi nuo vietos savivaldų politikų, lengva tokius procesus paveikti. Taip sprendžiamos finansinės problemos. Sistema yra tikrai neskaidri, problemos nėra sprendžiamos“, - tikina Audito komiteto pirmininkė.
Seimas nepritarė – vidaus sandoriai toliau veiks
Po balsavimo, Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė socialiniame tinkle „Facebook“ tikino, kad dėl tokio Seimo sprendimo, jau ne tik pikta, bet ir liūdna.
„Šiandien 69 balsais už, 21 prieš ir 17 susilaikius, po svarstymo pritarta Viešųjų pirkimų įstatymo pataisoms, kurios palieka savivaldybėms galimybęviešuosius pirkimus vykdyti naudojantis vidaus sandoriais, t.y. be konkursų, neužtikrinant teisingos konkurencijos ir mažiausios kainos už paslaugas gyventojams. Vidaus sandoriais galės naudotis išimtinai tik savivaldybės ir jų valdomos įmonės, kurios, kaip rodo praktika, būtent vidaus sandorių pagalba gelbstimos nuo bankroto. Nes be vidaus sandorių ir nuolatinio šėrimo valstybės pinigais, niekaip neišliktų rinkoje. Jau net ne pikta, o liūdna, kad ir šiai Seimo kadencijai ne itin rūpi mažinti korupciją“, - socialiniame tinkle „Facebook“ rašo Seimo narė.
Viešiesiems pirkimams kiekvienais metais yra išleidžiama maždaug 5 milijardai eurų, vienas milijardas iš jų yra išleidžiamas neefektyviai.
