Už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pasiūlymą antradienį balsavo 57, prieš 33 susilaikė 14 parlamentarų, toliau klausimas bus nagrinėjamas komitetuose.
Pakeitimai numato mažinti referendumo kartelę, būtiną pakeisti visus pirmojo ir keturioliktojo Konstitucijos skirsnių straipsnius. Siūloma, kad pakeitimams užtektų, jog už juos balsuotų daugiau kaip pusė dalyvavusiųjų referendume, bet ne mažiau kaip du penktadaliai visų balso teisę turinčių Lietuvos piliečių.
Šiuo metu Konstitucijos pirmasis ir keturioliktas skirsnis keičiami tik pusės visų piliečių valia.
Rinkimų teisę Lietuvoje turi maždaug 2,5 mln. piliečių: pusė būtų 1,25 mln. rinkėjų, du penktadaliai – milijonas rinkėjų.
Iniciatyvą pristačiusi Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė tvirtino, kad kartelė yra „pakankamai aukšta, kad būtų apsaugotos Konstitucijos pirmajame skirsnyje saugomos vertybės“ ir kartu „būtų realiai įveikiama rengiant referendumą“. Politikė ragino pritarti sprendimui, kuris palengvintų kitąmet planuojamą referendumą dėl dvigubos pilietybės.
Seimo ketinimus mažinti balsų kartelę didesnę apsaugą šiuo metu turintiems Konstitucijos skirsniams kritikuoja prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos patarėjas vidaus politikai Mindaugas Lingė antradienį patvirtino, kad tokį projektą, atverianti kelią lengvesniam pamatinių Konstitucijos nuostatų keitimui, šalies vadovė vetuotų.
Premjeras Saulius Skvernelis antradienį patikino, kad priėmus sprendimą sumažinti referendumo kartelę bus prašoma Konstitucinio Teismo (KT) išvados.
Opozicija priekaištavo, kad A. Širinskienės vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas nesvarstė, ar klausimas neprieštarauja Konstitucijos normoms, nors tokių abejonių buvo teisininkų išvadoje.
A. Širinskienė teigė, kad parlamento teisininkų nuomonė nebuvo tinkamai suformuluota. Ji taip pat atmetė nuogąstavimus, jog Konstitucijos keitimo palengvinimai gali kelti grėsmę pagrindiniam valstybės teisės aktui.
„Mes, Seimo dauguma, tikrai pasitikime Lietuvos gyventojais ir žinome, kad sumažinta kartelė padarys referendumą dėl pirmojo skirsnio pakeitimo realų, tačiau tikrai ji jokiu saugumu nerizikuoja. Tikrai sunkiai įsivaizduoju, kad atsirastų daugiau kaip pusė dalyvavusių referendume, bet ne mažiau dviejų penktadalių piliečių, kurie sugalvotų sostine paskelbti Reikjaviką“, – dėstė parlamentarė.
Idėja mažinti kartelę pirmam ir keturioliktam Konstitucijos skirsniams gimė po to, kai Seimas rugsėjį patvirtino prezidentės veto dėl anksčiau parlamente priimtų pataisų, sušvelninusių reikalavimus dėl balsų skaičiaus keičiant tik pilietybę apibrėžiantį Konstitucijos pirmo skirsnio 12 straipsnį.
Kartelę referendumui siūloma mažinti rengiantis referendumui dėl dvigubos pilietybės, jis turėtų vykti kitų metų gegužės 12 dieną ir gegužės 26 dieną, kai planuojami prezidento rinkimų pirmas ir antras turai. Konstitucinis Teismas gavęs Seimo kreipimąsi ėmėsi nagrinėti, ar referendumas su dviejų savaičių balsavimo pertrauka neprieštarauja Konstitucijai, tad Seimo nutarimas dėl referendumo paskelbimo sustabdytas.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės. Dvigubos pilietybės siekia pasaulio lietuvių bendruomenė, tačiau baiminasi, kad esamomis sąlygomis referendumas neįvyktų – balsuoti neateitų pakankamas skaičius žmonių.
