Seimo nariai nepritarė siūlymams studentų studijų rezultatus, kurie lemtų, ar studentas gauna valstybės finansavimą, ar ne, peržiūrėti kasmet.
Seime trečiadienį svarstant Mokslo ir studijų įstatymo projektą buvo pateikti keli siūlymai, kad studijų krepšeliai būtų perskirstomi dažniau, nei numato Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) patvirtintas Mokslo ir studijų įstatymo projekto variantas.
Seimas atmetė ir siūlymą studijų rezultatus peržiūrėti jau po pirmojo semestro rezultatų, o vėliau - kasmet, ir kasmet po kiekvieno kurso.
Tokiu atveju lieka galioti Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto priimtas variantas studijų krepšelius peržiūrėti po dvejų metų studijų.
Oponentų teigimu, ši nuostata pažeidžia Konstitucijos principą, jog gerai besimokantiems studentams garantuojamas nemokamas aukštasis mokslas.
Vienas siūlymo autorių, konservatorius Kęstutis Masiulis tvirtina, kad tokiu atveju nemokamas mokslas garantuojamas ne gerai besimokančiam studentui, kaip numato Konstitucija, o gerai besimokančiam moksleiviui.
„Aš buvau dekanu tuo metu, kai nebuvo rotacijos, ir aš mačiau, kaip pikta tiems studentams, kurie mokėsi geriau, už įstojusiuosius į nemokamas vietas, bet mokėjo už mokslą. Ir dabar mes tai įtvirtiname dviem metams“, - po balsavimo piktinosi K. Masiulis.
Tuo metu švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius tvirtino, esą po pirmo semestro studentai dar „nesusigaudo“, tad rotaciją įvesti per anksti, jam antrino iš ŠMKK vadovas Valentinas Stundis, sakydamas, kad „įvesti rotavimo mašiną per žiauru“, o komiteto narys Mantas Adomėnas tvirtino, esą pirmuosius metus studentai mokosi bendrojo pobūdžio, o ne specialybės dalykų, todėl ir studijų rezultatai neatspindi jų specialybės gebėjimų.
„Taip išeina, kad nemokamas mokslas garantuojamas gerai besimokančiam moksleiviui, nes į aukštąsias stojama pagal vidurinio mokslo rezultatus, o studijų rezultatai įvertinami tik po dvejų metų“, - BNS trečiadienį sakė K. Masiulis.
Pagal komiteto patvirtintą variantą, numatoma, kad krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų. Projekte siūloma, kad krepšelis būtų garantuojamas dvejiems metams, o prarandamas būtų, jei studento vidurkis būtų 2 balais žemesnis už bendrą.
Pasak oponentų, toks reguliavimas neskatintų gerai mokytis nei krepšelį gavusiųjų - dvejus metus jie būtų ramūs dėl finansavimo, o krepšelį prarastų, tik jei vidurkis gerokai atsiliktų nuo bendrakursių, nei už mokslą mokančiųjų - nes net turėdami puikius rezultatus į valstybės finansuojamą vietą jie nepereitų.
Sausio pradžioje Vyriausybė pritarė studijų reformai, kuria įvedama vadinamojo studijų krepšelio ir valstybės remiamų paskolų sistema.
Krepšeliai būtų skiriami geriausiais rezultatais mokyklas baigusiems abiturientams - jiems už studijas mokėti nereikėtų.
Nepatekusieji į valstybės finansuojamas vietas galės rinktis mokamas studijas. Planuojama, kad paskolų sistema bus sukurta vėliausiai iki liepos 1 dienos.
Projekte numatoma, kad abiturientas krepšelį gaus dvejiems metams. Po dvejų metų studentas krepšelį praras, jei jo vidurkis bus 2 balais žemesnis už bendrą.
Žadama, kad iki 10 proc. geriausius rezultatus pasiekusių studentų, mokėjusių už mokslą, baigę universitetą galės sumokėtus pinigus atgauti arba bus atleisti nuo paskolos grąžinimo.
Švietimo ir mokslo ministerija vasario pabaigoje paskelbė normines studijų kainas bei studijų krepšelių skaičių, tenkantį skirtingoms studijų sritims. Daugiausia studijų krepšelių tektų socialinių ir technologinių mokslų pirmakursiams, norminė studijų kainą svyruoja nuo 3361 iki 18 854 litų.
Projektu įteisinta aukštojo mokslo reforma yra susilaukusi Lietuvos studentų sąjungos, Vilniaus universiteto, Kauno medicinos universiteto, Lietuvos mokinių sąjungos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos atstovų ir kitų pritarimo.
Prieš reformą yra pasisakęs Rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimo bei Lietuvos kūno kultūros akademijos atstovai ir kiti.
