Parlamentarai po pateikimo pritarė prezidento Valdo Adamkaus siūlytoms pataisoms vadinamajam Liustracijos įstatymui, kuriomis neprisipažinusiems KGB bendradarbiams suteikiamas „antrasis šansas“ deklaruoti praeities ryšius su sovietų spectarnybomis ir numatoma konkreti liustracijos proceso pabaigos data. Už šalies vadovo siūlymus balsavo 39 parlamentarai, 20 - prieš, 16 susilaikė.
Prezidento siūlymams nepritarė daugiausia konservatorių ir liberalų demokratų frakcijoms priklausantys Seimo nariai - jie arba susilaikė, arba balsavo prieš.
Šalies vadovo V.Adamkaus lapkričio 27 dieną pateiktose vadinamojo Liustracijos įstatymo pataisose numatoma, jog neprisipažinusiems KGB bendradarbiams suteikiama dar viena galimybė išpažinti buvusius savo ryšius su SSRS specialiosiomis tarnybomis.
Anot pataisų, būtų skelbiamas antras 6 mėnesių laikotarpis, per kurį buvę KGB bendradarbiai prisipažintų buvę lojalūs Lietuvą okupavusios valstybės tarnyboms.
Norintieji išpažinti savo ryšius su buvusiomis sovietų slaptosiomis tarnybomis tą padaryti galėjo 2000 metais per pusmetį nuo Liustracijos komisijos paskelbtos registravimo ir prisipažinimų priėmimo dienos.
"Praktika parodė, kad tuo metu, kai buvo paskelbtas prisipažinimo terminas, prisipažinti atėjo virš tūkstančio žmonių, o likusiu metu, kada prisipažinimo terminas baigtas buvo, pagal dokumentus atsekta virš šimto žmonių. Tai yra pusė metų prisipažinimo davė daug didesnę naudą", - pristatydamas šalies vadovo pataisas kalbėjo jo patarėjas vidaus politikos klausimais Lauras Bielinis.
Tuo tarpu konservatorius Saulius Pečeliūnas klausimo forma metė kaltinimą, jog suteikus antrą prisipažinimo šansą, valstybė bus priversta išmokėti Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT) besiskundžiantiems piliečiams kompensacijas, nes, pasak jo, žmonės, kurie buvo viešai paskelbti KGB bendradarbiais, kai prisipažinti jau nebebuvo galima, beveik garantuotai Strasbūre laimėtų visas bylas prieš Lietuvą.
Tačiau L.Bielinis parlamentarui aiškino, jog valstybė yra įsipareigojusi tik prieš tuos, kurie savanoriškai prisipažino bendradarbiavę su KGB - šie duomenys yra saugomi valstybės. Tuo tarpu neprisipažinusieji neturi jokio imuniteto ir negali skųstis.
Šalies vadovas taip pat pasiūlė nustatyti ir Liustracijos komisijos veiklos pabaigos datą - 2012 metų sausio 1 dieną.
Ši data siūloma atsižvelgiant į tai, kad 2012 metais bus praėję 22 metai nuo Lietuvos Respublikos atkūrimo ir 12 metų nuo liustracijos proceso pradžios.
Prezidentas V.Adamkus spalio 31 dieną vetavo naujos redakcijos Liustracijos įstatymą, kuris, be kita ko, apibrėžė KGB rezervo karininko sąvoką ir nurodė įtraukti juos į specialią įskaitą.
Prezidento veto pagrindinis argumentas buvo tai, jog įstatymo priėmimo metu galėjo būti pažeistos procedūros, tačiau tuomet nepateikė su jo turiniu susijusių pataisų - pataisos, nustatančios naują prisipažinimo terminą bei aiškią liustracijos pabaigos datą, buvo pateiktos lapkričio 27 dieną.
Valstybės vadovo pasiūlymuose Seimui, be minėtų pataisų, įterpiamos ir vetuotame įstatyme buvusios nuostatos dėl Liustracijos komisijos sudarymo tvarkos bei veikimo pagrindų, tai yra prezidentas sutiko su tuo, kad komisija būtų sudaroma iš 7 narių ir finansuojama iš valstybės biudžeto.
Kai kurie parlamentarai tokią prezidento poziciją interpretavo taip, jog V.Adamkus atmetė beveik visą Seimo spalio 11 dieną priimtą įstatymą, išskyrus nuostatas dėl Liustracijos komisijos, vadinasi - ir KGB rezervo karininkų apibrėžimą bei įpareigojimą įtraukti juos į specialią įskaitą.
Konservatorius Povilas Jakučionis pažymėjo, jog prezidentas nė žodžiu neužsimena, kaip turėtų būti "pasielgta su KGB rezervo karininkais".
Prezidento patarėjas L.Bielinis bandė raminti konservatorių, kad "šita problema nenustumiama į šešėlį".
"Seimas turi pilną teisę ir galimybę sukurti atskirą, siaurą ir labai aiškų įstatymą. Tai leistų daug tvarkingiau dirbti tomis dviem kryptimis - vienas dalykas yra sąrašų paviešinimo klausimas, kitas - dokumentų rinkimas, klasifikavimas ir įvertinimas", - aiškino L.Bielinis.
