Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Prezidente suteike Tobias Lietuvos pilietybe siai neatsisakius JAV pilietybes. Taigi, Tobias turi dviguba pilietybe uz neaiskius nuopelnus. O kaip del dvigubos pilietybes reikalaujanciu lietuviu emigrantu?
Jei seimas ruosiasi dalineti pilietybes i kaire ir i desine, 'fine', kaip pasakytu anglai, bet pradeti reikia nuo lietuviu emigrantu bent jau.
Jei seimas ruosiasi dalineti pilietybes i kaire ir i desine, 'fine', kaip pasakytu anglai, bet pradeti reikia nuo lietuviu emigrantu bent jau.
Aš tik už pilietybės suteikimą išimties tvarka ir vienetiniais atvejais (kaip šis), bet ne masiniu būdu kaip propagandistai norėtų... Mano nuomone, tai per daug pavojinga.
gerais norais ir isimtimis,mus uzplus anaiptol ne talentai...
Siūlau pažvelgti į situaciją šiek tiek kitu kampu. Yra daugybė gyventojų Pasaulyje, kuriems būtų didelė laimė gauti Lietuvos, kaip Europos sąjungos narės, pilietybę. Tai galėtų jiems atverti kelius naudotis ES galimybėmis. Yra daug karštų taškų Žemėje, kuriuose gyventojams galėjimas palikti savo valstybę atitinka ir jų gyvybės išsaugojimo tikimybę.
Dabartinė ES politika yra gan griežta tiems piliečiams, kurių valstybės šiai sąjungai nepriklauso. Galima stebėti ir "litvakų" pastangas įsiteisinti Lietuvoje. Net ir NATO priklausančiai Turkijai galutinai ES sienos neatsiveria. Tendencijos aiškios. Norima patekti į saugesnes, demokratines šalis, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Tokio siekio negalima smerkti, bet ir jam padėti - galimybės dažnai būna gan ribotos.
Nėra daug tokių, kurie gyvendami turtingose šalyse veržtųsi gauti Lietuvos pilietybę. Atskiri atvejai, kurie pasitaiko, labiausiai susiję su sportu ar menu ir tokie jokio papildomo pavojaus Lietuvai sukurti negali. Teigčiau priešingai. Noras tapti Lietuvos piliečiu tiems sportininkams ar menininkams , kurie turi, sakykim, JAV pilietybę tam, kad atstovauti Lietuvai Pasaulio sporto ir meno forumuose, varžybose ar konkursuose suteikia mums garbę.
Olimpinėse žaidynėse tokių sportininkų pastangomis kyla Lietuvos vėliava ir pasaulio sportu besidominti bendruomenė sužino, kad, sakykim, ant ledo sportinius šokius atlieka skirtingos tautybės sportininkai. Tad galima tik padėkoti šokių ant ledo porai Izabelai Tobias ir Deivydui Stagniūnui, kuri savo meistriškumu iškovojo daugelio sportininkų neišsipildžiusią svajonę ir gavo teisę atstovauti Lietuvą Sočio Olimpinėse žaidynėse. Netgi būdami perspektyvos nežinomybėje jie nenuleido rankų ir kantriai tobulino savo meistriškumą. Ką įrodo ir pastarojo meto rezultatai.
Pasakysiu dar daugiau. Harmoningoje Pasaulio visuomenėje, kurią gal kada nors Žemėje sukursime, pirmoje vietoje turėtų būti asmens teisės išreikšti save pagal prasmingas galimybes. Visokie biurokratiniai trukdžiai tam turėtų visiškai išnykti, o atsakomybė dėl tokios teisės pas kiekvieną asmenį išaugti.
Sėkmės mūsų šalies Olimpinei rinktinei. Linkiu jums visiems pasirodyti bent truputį aukščiau savo galimybių. Linkiu, kad ta diena būtų olimpinio starto diena.
Dabartinė ES politika yra gan griežta tiems piliečiams, kurių valstybės šiai sąjungai nepriklauso. Galima stebėti ir "litvakų" pastangas įsiteisinti Lietuvoje. Net ir NATO priklausančiai Turkijai galutinai ES sienos neatsiveria. Tendencijos aiškios. Norima patekti į saugesnes, demokratines šalis, kur pragyvenimo lygis yra aukštesnis. Tokio siekio negalima smerkti, bet ir jam padėti - galimybės dažnai būna gan ribotos.
Nėra daug tokių, kurie gyvendami turtingose šalyse veržtųsi gauti Lietuvos pilietybę. Atskiri atvejai, kurie pasitaiko, labiausiai susiję su sportu ar menu ir tokie jokio papildomo pavojaus Lietuvai sukurti negali. Teigčiau priešingai. Noras tapti Lietuvos piliečiu tiems sportininkams ar menininkams , kurie turi, sakykim, JAV pilietybę tam, kad atstovauti Lietuvai Pasaulio sporto ir meno forumuose, varžybose ar konkursuose suteikia mums garbę.
Olimpinėse žaidynėse tokių sportininkų pastangomis kyla Lietuvos vėliava ir pasaulio sportu besidominti bendruomenė sužino, kad, sakykim, ant ledo sportinius šokius atlieka skirtingos tautybės sportininkai. Tad galima tik padėkoti šokių ant ledo porai Izabelai Tobias ir Deivydui Stagniūnui, kuri savo meistriškumu iškovojo daugelio sportininkų neišsipildžiusią svajonę ir gavo teisę atstovauti Lietuvą Sočio Olimpinėse žaidynėse. Netgi būdami perspektyvos nežinomybėje jie nenuleido rankų ir kantriai tobulino savo meistriškumą. Ką įrodo ir pastarojo meto rezultatai.
Pasakysiu dar daugiau. Harmoningoje Pasaulio visuomenėje, kurią gal kada nors Žemėje sukursime, pirmoje vietoje turėtų būti asmens teisės išreikšti save pagal prasmingas galimybes. Visokie biurokratiniai trukdžiai tam turėtų visiškai išnykti, o atsakomybė dėl tokios teisės pas kiekvieną asmenį išaugti.
Sėkmės mūsų šalies Olimpinei rinktinei. Linkiu jums visiems pasirodyti bent truputį aukščiau savo galimybių. Linkiu, kad ta diena būtų olimpinio starto diena.
VAKARYKŠTIS RETRO
Tikėjau, kad šį kartą politinės klaidos nebus. Tai šventė mūsų Olimpinei rinktinei ir LČF prezidentei.
PASIAIŠKINKIME GILIAU
Olimpinėje sporto šokių ant ledo rungtyje dalyvauja daug porų, kurių partneriai yra įvairios tautybės. Ši techniškai sudėtinga sporto šaka reikalauja ne tik aukštos meistrystės, bet ir partnerių sutapimo, siekiant aukštų tikslų. Tik tarptautinėje šio sporto erdvėje partneriai gali lengviau surasti vienas kitą, esant santykinai gan mažai galimybių pasiūlai. Lietuvai atstovavusi pora jau atstovavo mūsų šaliai Pasaulio, Europos ir kitose varžybose, o kartą Pasaulio taurės turnyre Kanadoje, kur laimėjo net trečią vietą, esant labai galingai konkurencijai. Manau, kad būtent šokiai ant ledo gali pelnyti Sočio olimpinėse žaidynėse aukščiausią vietą iš visų Lietuvos žiemos sporto atstovų. I.Tobias netgi pramoko lietuvių kalbos, kurios nežinojimas buvo tapęs simboline kliūtimi gauti pilietybę ankstesnei D.Stagniūno partnerei. Milijonai žiūrovų visame Pasaulyje mėgsta šią sportinę ir kartu meninę čiuožimo rungtį. Bus labai malonu matyti jos metu ir Lietuvos trispalvę. Tikiu šios poros galimybėmis Olimpinėse žaidynėse įsiterpti į šalių, dailiojo čiuožimo grandų tarpą, nežiūrint labai didelės konkurencijos.
Pilietybės suteikimo ar nesuteikimo kraštutinumai tapo Lietuvos politikos dalimi.
Pasaulio šalys tautine, religine, rasine prasme integruojasi. Norime mes to ar nenorime. Ne viskuo šiame procese galime džiaugtis. Tie pasaulio suvokimo, etninės kultūros skirtumai , kurie realiai egzistuoja šiose grupėse negali pranykti vienos kartos laikotarpiu. Netgi neteisinga būtų norėti, kad įvairių grupių kultūros susiniveliuotų. Jų skirtingumai yra visos žmonijos turtas. Gerą pavyzdį, kaip tos įvairios tos grupės kartu sugyvena, išlaikydamos savo identitetą ir siekia bendrų šalies tikslų, galime pastebėti Jungtinėse Valstijose. Netgi nežiūrint visų su pilietybės klausimais iškylančių problemų fone. Drįsčiau teigti, kad net prasidėjusio karo su terorizmo fone, dauguma amerikiečių labiau vertintų pilietiškumo sąvoką. Sąvoką, kuri apjungia minėtas grupes. Nesunku pastebėti, kad Pasaulyje, kaip tik sporte integracija yra kur kas toliau pažengusi. Tuo nereikia stebėtis. Profesionalūs įvairių sporto šalių sportininkai daug bendrauja tarpusavyje per įvairias varžybas ir jiems gal ir dėl to atskirų tautinių ir kitokių grupių skirtumai nesudaro asmeninių problemų. Jei norime likti nuo pasaulinių procesų nuošalyje ir gal net atsitverti kokia tai įstatymine ar kitokia siena, tai mes galime tai padaryti. Bet tada nenustebkime, kai demokratinis pasaulis pažiūrės į mus, kaip nykią perdėm kompleksuotą provinciją. Dėl čempionatų ir Olimpinių žaidynių verta prisiminti, kad tai ne kokios tai tautinės spartakiados, o valstybių atstovų, t.y. tų šalių piliečių varžybos, o tai ne vienas ir tas pats. LR Prezidento konstitucinės teisės įpareigoja būti nors truputį aukščiau už visokius galimus ar menamus politinių taškų praradimus vardan svarbiausio - moralios ir etiškos politikos vykdymo. Patarėjai, kurie to pilnai nesuvokia - blogi patarėjai. Tada galima pagalvoti, kad tokiu siūlymu jie tik savo kailį nori išsaugoti galimų pasikeitimų akivaizdoje ar net pakenkti prezidentės įvaizdžiui. Kas, beje, taip pat dabartinėje situacijoje neatmestina. Postas svarbu, bet ne svarbiausia. Galutiniame proceso variante prezidentė, pasielgusi ryžtingai, laimi. Laimi ir Lietuva. Vadinasi, ir jos visuomenė.
Tikėjau, kad šį kartą politinės klaidos nebus. Tai šventė mūsų Olimpinei rinktinei ir LČF prezidentei.
PASIAIŠKINKIME GILIAU
Olimpinėje sporto šokių ant ledo rungtyje dalyvauja daug porų, kurių partneriai yra įvairios tautybės. Ši techniškai sudėtinga sporto šaka reikalauja ne tik aukštos meistrystės, bet ir partnerių sutapimo, siekiant aukštų tikslų. Tik tarptautinėje šio sporto erdvėje partneriai gali lengviau surasti vienas kitą, esant santykinai gan mažai galimybių pasiūlai. Lietuvai atstovavusi pora jau atstovavo mūsų šaliai Pasaulio, Europos ir kitose varžybose, o kartą Pasaulio taurės turnyre Kanadoje, kur laimėjo net trečią vietą, esant labai galingai konkurencijai. Manau, kad būtent šokiai ant ledo gali pelnyti Sočio olimpinėse žaidynėse aukščiausią vietą iš visų Lietuvos žiemos sporto atstovų. I.Tobias netgi pramoko lietuvių kalbos, kurios nežinojimas buvo tapęs simboline kliūtimi gauti pilietybę ankstesnei D.Stagniūno partnerei. Milijonai žiūrovų visame Pasaulyje mėgsta šią sportinę ir kartu meninę čiuožimo rungtį. Bus labai malonu matyti jos metu ir Lietuvos trispalvę. Tikiu šios poros galimybėmis Olimpinėse žaidynėse įsiterpti į šalių, dailiojo čiuožimo grandų tarpą, nežiūrint labai didelės konkurencijos.
Pilietybės suteikimo ar nesuteikimo kraštutinumai tapo Lietuvos politikos dalimi.
Pasaulio šalys tautine, religine, rasine prasme integruojasi. Norime mes to ar nenorime. Ne viskuo šiame procese galime džiaugtis. Tie pasaulio suvokimo, etninės kultūros skirtumai , kurie realiai egzistuoja šiose grupėse negali pranykti vienos kartos laikotarpiu. Netgi neteisinga būtų norėti, kad įvairių grupių kultūros susiniveliuotų. Jų skirtingumai yra visos žmonijos turtas. Gerą pavyzdį, kaip tos įvairios tos grupės kartu sugyvena, išlaikydamos savo identitetą ir siekia bendrų šalies tikslų, galime pastebėti Jungtinėse Valstijose. Netgi nežiūrint visų su pilietybės klausimais iškylančių problemų fone. Drįsčiau teigti, kad net prasidėjusio karo su terorizmo fone, dauguma amerikiečių labiau vertintų pilietiškumo sąvoką. Sąvoką, kuri apjungia minėtas grupes. Nesunku pastebėti, kad Pasaulyje, kaip tik sporte integracija yra kur kas toliau pažengusi. Tuo nereikia stebėtis. Profesionalūs įvairių sporto šalių sportininkai daug bendrauja tarpusavyje per įvairias varžybas ir jiems gal ir dėl to atskirų tautinių ir kitokių grupių skirtumai nesudaro asmeninių problemų. Jei norime likti nuo pasaulinių procesų nuošalyje ir gal net atsitverti kokia tai įstatymine ar kitokia siena, tai mes galime tai padaryti. Bet tada nenustebkime, kai demokratinis pasaulis pažiūrės į mus, kaip nykią perdėm kompleksuotą provinciją. Dėl čempionatų ir Olimpinių žaidynių verta prisiminti, kad tai ne kokios tai tautinės spartakiados, o valstybių atstovų, t.y. tų šalių piliečių varžybos, o tai ne vienas ir tas pats. LR Prezidento konstitucinės teisės įpareigoja būti nors truputį aukščiau už visokius galimus ar menamus politinių taškų praradimus vardan svarbiausio - moralios ir etiškos politikos vykdymo. Patarėjai, kurie to pilnai nesuvokia - blogi patarėjai. Tada galima pagalvoti, kad tokiu siūlymu jie tik savo kailį nori išsaugoti galimų pasikeitimų akivaizdoje ar net pakenkti prezidentės įvaizdžiui. Kas, beje, taip pat dabartinėje situacijoje neatmestina. Postas svarbu, bet ne svarbiausia. Galutiniame proceso variante prezidentė, pasielgusi ryžtingai, laimi. Laimi ir Lietuva. Vadinasi, ir jos visuomenė.
REKLAMA
REKLAMA
Seimas linkęs pritarti idėjai talentams lengviau suteikti Lietuvos pilietybę