P. Gražulis 2022 metų rugsėjo 15 dieną per vakarinį posėdį dėl Seimo nutarimo priėmimo balsavo ne tik už save, bet ir už greta jo sėdintį socialdemokratą Liną Jonauską.
„Seimo nario P. Gražulio veiksmai – sąmoningas balsavimas už kitą Seimo narį – prieštarauja Konstitucijai ir tokiais veiksmais Seimo narys P. Gražulis šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – teigiama dokumente.
Gegužės 25 d. per rytinį Seimo posėdį pirmasis pasisakė pats P. Gražulis.
„Atrodo, kad visi logiški argumentai jau išsakyti. Deja, net teismo ekspertai nenustatė, kokius veiksmus ponas Gražulis atliko, tačiau ponas [Tomas Vytautas] Raskevičius nustatė, kokius veiksmus atlikau ir tai išsakė komisijos posėdyje“, – savo nekaltumu įsitikinęs P. Gražulis.
Seimo narys Kęstutis Masiulis teigia, kad P. Gražulis, balsuodamas už savo kolegą, turėjo numatyti pasekmes.
„Tokių apkaltų Seimas jau turėjo, žinome jų baigtį. <...> Reikėjo tikėtis, kad toks mygtuko paspaudimas galėjo atsisukti prieš jį patį. Negražu grudauti, bandyti išsisukinėti, reikia bandyti atgailauti“, – sakė K. Masiulis.
P. Gražulis mano, kad apkaltos inicijavimas – bandymas su juo susidoroti. Seimo narys teigia, kad kaltinimai jam mesti siekiant dangstyti buvusio parlamentaro Kristijono Bartoševičiaus pedofilijos ir čekių skandalus, išlaidas NATO viršūnių susitikimui.
„Kalbėsim apie Gražulio pultuką – paspaudė ar nepaspaudė? Va čia problema! Čia pasaulinė problema! Tarptautinė problema!“, – pratrūko P. Gražulis.
„Jeigu jūs mane teisiate, vadinasi, einu teisingu keliu“, – vėliau pridūrė jis.
Linas Jonauskas neprisimena balsavimo
Pristatydamas komisijos išvadą jos pirmininkas konservatorius Linas Slušnys teigė, kad P. Gražulis tai darė sąmoningai, žinodamas, jog pažeidžia Seimo statutą, kuris draudžia parlamentarams balsuoti už kolegas.
Komisija savo išvadą grindžia teismo ekspertų išvada, jog nefiksuota, kad L. Jonauskas pats balsavo, tuo metu P. Gražulis „kaire ranka atliko nenustatytą veiksmą ties savo darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele ir ištiesęs dešinę ranką atliko nenustatytus veiksmus ties Seimo nario L. Jonausko darbo vietos elektroninio balsavimo bloko panele“.
L. Jonauskas teigė neprisimenantis, ar tuo konkrečiu atveju balsavo.
P. Gražulis apkaltos jam iniciatyvą vadino politiniu valdančiosios daugumos susidorojimu. Pasak jo, tai daroma, siekiant užgožti „korupcines politines įvairiausias bylas“.
Apkaltos komisijoje dirbę opozicijos atstovai nepalaikė išvados ir pateikė atskirąją nuomonę. Pasak jų, kai kurie apkaltos komisijos nariai buvo šališki, turėjo išankstinę nuomonę, P. Gražuliui nesudaryta galimybė tinkamai apsiginti, be to, nepavyko tiksliai nustatyti įvykio aplinkybių, nenustatyta jo poelgio sistemingumo, pakartotinių veiksmų.
Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys sulaužė priesaiką ar pažeidė Konstituciją, Seimas balsuotų, ar panaikinti P. Gražulio mandatą. Kad toks sprendimas būtų priimtas, už turi balsuoti ne mažiau kaip 85 Seimo nariai iš 141.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad jis yra nuteistas už piktnaudžiavimą, nes 2015–2017 metais veikė Kaune registruotos šaldytų maisto produktų gamybos bendrovės „Judex“ interesais, neleistinai kišosi į valstybės tarnautojų Lietuvoje ir Rusijoje veiklą.
Lietuvos apeliacinis teismas pernai birželį paskelbė, kad politikas piktnaudžiavo Seimo nario tarnybine padėtimi ir dėl to padarė didelę neturtinę žalą valstybei. Jam skirta daugiau nei 15 tūkst. eurų bauda ir kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuota per 3,3 tūkst. eurų.
Balandžio 18 dieną Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią bylą nagrinėti perdavė išplėstinei septynių teisėjų kolegijai.
