Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti skirtingoms frakcijoms priklausančių narių inicijuotas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas. Už svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 41.
Pataisų iniciatoriai aiškino, kad LEZ buvo steigtos toliau nuo gyvenamųjų vietų, kad jose kurtųsi ir taršesnė pramonė.
„Po „Grigeo“ skandalo auditavus įvairius aplinkosauginius įstatymus paaiškėjo, kad nuo 1996 metų yra likusi ginčytina nuostata, neleidžianti industrinėse zonose koncentruoti taršesnės pramonės, nors lezai tam ir sukurti, toliau nuo miestų, kad juose būtų galbūt intensyvesnė pramonė, tačiau už tokių zonų įvairiose gyvenvietėse gali kurtis pavojingesnių atliekų apdirbimo įmonės“, – kalbėjo vienas pataisų iniciatorius Aplinkos apsaugos komiteto narys Simona Gentvilas.
Tuo tarpu aplinkos ministras Kęstutis Mažeika piktinosi, kad pataisa „nukreipta prieš aplinką ir gamtą“. Anot jo, LEZ buvo kurtos ne tam, kad jose kurtųsi ir mokesčių lengvatomis naudotųsi teršėjai.
„Tos zonos sukurtos tam, kad skatintų verslus, kurie neteršiant gamtos sukurtų didžiausią pridėtinę vertę, o šiuo atveju šį pagrindinė mintis išimama, t.y., atveriama arterija, kuri suteiks galimybę ten kurtis taršiems verslams“, – pareiškė ministras.
Pasak K. Mažeikos, jau dabar Klaipėdos LEZ yra labai daug taršių įmonių: „Jų suminė tarša viršija visus parametrus ir yra didžiulė našta žmonėms ir poveikis sveikatai“.
Kita pataisa siūlyta leisti savivaldybėms perimti LEZ turtą. Pasak S. Gentvilo, tai aktualu toms LEZ, kurios „galbūt susidūrusios su finansiniais sunkumais“.
Dabar LEZ draudžiama veikla, susijusi su kenksmingu poveikiu aplinkai ar kitomis aplinkai pavojingomis medžiagomis.
