Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtą Darbo kodekso įstatymų paketą ketvirtadienį po priėmimo palaikė 77 parlamentarai.
Pakeitimais iš socialinių partnerių susidedanti Trišalė Taryba įpareigojama vertinti naujuosius į MMA formulę įtrauktus kriterijus. Tiesa, šį klausimą Tarybos formate paskutiniame posėdyje aptarę darbdavių, Vyriausybės ir profsąjungų atstovai kol kas dėl bendros pozicijos nesutarė.
Taip pat numatoma, kad MMA bus tvirtinama atsižvelgiant į Vyriausybės sudaromas ekonomines prognozes.
Šie pakeitimai įgyvendina Europos Sąjungos (ES) direktyvą.
Siekiant depolitizuoti MMA dydžio nustatymą, taryba dar 2017 metais įtvirtino, kad MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykis turi siekti nuo 45 iki 50 proc. ir atitikti ketvirtadalio didžiausią VDU ir MMA santykį turinčių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių vidurkį, nustatomą pagal paskutinių trijų metų duomenis.
Griežtinami reikalavimai įmonėms
Atnaujintame Darbo kodekse numatyta, kad darbuotojams, atleistiems bankrutavus įmonei ar likvidavus darbdavį, reikėtų mokėti ilgalaikio darbo išmokas, o galimybių prieš šventinę dieną valanda trumpinti darbo laiko neturinčios darbovietės šį laiką kompensuoti turėtų kaip viršvalandį.
Be to, griežtinamos priemonės smurtą taikantiems ir priekabiaujantiems – bauda sieks nuo 500 iki 1,4 tūkst. eurų.
Taip pat plečiami reikalavimai į Trišalę Tarybą patekti norinčių organizacijų kolektyvinėms sutartims, į jas siekiant įtraukti daugiau darbuotojų. Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos maždaug 22,5 proc. dirbančiųjų, kai iki 2030 metų šis rodiklis turėtų siekti bent 30 proc.
Greitinamas įmonės vadovo pasikeitimo procesas – vietoje 1 dienos apie naujojo vadovo darbo sutarties sudarymą „Sodrai“ galima būtų pranešti likus 1 valandai iki numatyto darbo pradžios.
Pakeitimai taip pat numato, jog Valstybinė darbo inspekcija (VDI) įmonę iš laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašo išbraukti galėtų, jai turint daugiau nei vieną baudą už nelegalų darbą. Tiesa, iki šiol, kaip teigiama, įmonės galėjo piktnaudžiauti, nes iš minėto sąrašo išbrauktos įmonės prašymą į sąrašą jas įtraukti ir vėl teikti galėjo iškart. Tad siūloma apriboti išbrauktųjų įmonių teisę į pakartotinius prašymus, nustatant pereinamąjį bent pusės metų laikotarpį.
Kaip pavyzdį ministerija nurodo 2023 m. gruodžio duomenis, kai VDI iš sąrašo išbraukė 18 laikinojo įdarbinimo įmonių, o atgal iškart pasiprašė 9 įmonės.
Siūlymų paketui pritarė Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK).
