Seimas antradienį pradėjo svarstyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pataisas, kurios turėtų užkirsti galimybes verslininkams įsigyti ir valdyti didesnius žemės ūkio paskirties žemės plotus nei leidžia įstatymai - virš 500 hektarų.
Nors kai kurie parlamentarai piktinosi, kad pataisos yra "parengtos atmestinai", Seimas priėmė jas svarstyti: už balsavo 64 parlamentarai, o prieš - vienas, o susilaikė - 6 Seimo nariai.
Pataisas pristačiusi žemės ūkio viceministrė Leokadija Pačikovska negalėjo atsakyt į "darbiečio" Petro Čimbaro klausimą, kaip priėmus įstatymą reikėtų elgtis tiems šalies gyventojams, kurie, turėdami beveik 500 hektarų žemės, dar jos paveldėtų ir iš viso galėtų turėti daugiau nei leistų įstatymas.
"O jeigu man dovanos?" - klausė Ekonomikos komiteto vadovas "tvarkietis" Remigijus Žemaitaitis.
Pataisos numato, kad daugiau nei leidžiama žemės negalės įsigyti tarpusavyje susiję asmenys, taip pat jos nebus galima konsoliduoti, pasitelkiant trečiuosius asmenis. Be kita ko, siekiant įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, potencialus pirkėjas privalės užpildyti specialią deklaraciją ir patvirtinti, kad jo turimos žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršys maksimalaus. Taip pat jis privalės atskleisti, už kokius pinigus žemė bus perkama.
Siūloma nustatyti, kad asmuo yra susijęs su įmone, kai jis tiesiogiai arba netiesiogiai turi balsų daugumą įmonėje, gali turėti įtakos jos valdymui. Tikimasi, kad deklaruojant sandoriui reikalingų lėšų kilmę, bus išvengta piktnaudžiavimų ir apsimestinių sandorių, kai jau valdantis 500 hektarų žemės asmuo skolina lėšas neva nesusijusiam pirkėjui, o vėliau tokios įmonės reorganizuojamos, jas sujungiant.
Susijusiais asmenimis bus laikomi tėvai, įtėviai, nepilnamečiai vaikai bei įvaikiai, tiesiogiai ar netiesiogiai turintys balsų daugumą įmonėje, darantys lemiamą įtaką įmonei, to paties asmens ar asmenų įsteigti juridiniai asmenys.
Ministerijos duomenimis, šalyje yra daugiau nei 30 įmonių grupių, kurios valdo vidutiniškai daugiau kaip po 1,5 tūkst. hektarų žemės , o viena iš grupių yra įsigijusi 13 tūkst. hektarų žemės. Teigiama, kad didžioji dalis šios grupės turimos žemės ūkio paskirties žemės - 11,5 tūkst. hektarų - buvo įsigyta per neilgą laikotarpį.
Pataisomis taip pat siūloma nustatyti žemės ūkio paskirties žemę įsigyti ketinančių asmenų pirmumą: pirmi būtų žemės sklypo bendraturčiai, antri - parduodamo sklypo naudotojai, treti - kaimyninio žemės sklypo savininkai. Šis pirmumas būtų taikomas tik ūkininkams, registravusiems ūkį, ar turintiems žemės ūkio srities išsilavinimą, juridiniams asmenims, jei jų pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 procentų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
