Iš Seimo tribūnos parlamentaras sakė, kad parengti projektą paskatino skandalas dėl masinio kačių nuodijimo Kunigiškėse, kuomet apnuodyta net 17 kačių.
„Tai gana nereti įvykiai visoje Lietuvoje. Kiek teko kalbėti su veterinarais, tokių atvejų dažnėja. Motyvai būna įvairūs, pavyzdžiui, susikivirčija, susipyksta kaimynai ir keršto sumetimais, deja, pasitelkia ir kaimynų augintinius“, – pateikdamas projektą Seime sakė M. Skritulskas.
Jei Seimas pritartų, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas būtų papildytas nuostata, kad cheminių medžiagų paskleidimas viešose vietose taip pat yra žiaurus elgesys su gyvūnais, už kurį yra taikoma administracinė ir baudžiamoji atsakomybė.
Pateikimo stadijoje už projektą balsavo 44 Seimo nariai, 1 buvo prieš, susilaikė 2 parlamentarai. Po svarstymo Aplinkos apsaugos komitete, jis plenarinėje salėje vėl turėtų atsirasti birželio 18 d.
Tikimasi, kad priėmus įstatymo pataisas, sumažės gyvūnų apsinuodijimų cheminėmis medžiagomis, bus lengviau nagrinėti tokio pobūdžio administracinių nusižengimų bylas.
Šiuo metu Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas numato, kad žiaurus elgesys su gyvūnais yra gyvūnų sveikatai žalingų cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas. Tačiau įstatymo formuluotė neapima atvejų, kai gyvūnai buvo nunuodyti dėl cheminių medžiagų laikymo gyvūnams prieinamoje vietoje.
