Seimas antradienį vėl pradėjo nuo Serbijos atskilusio Kosovo nepriklausomybės pripažinimo procedūrą. Šį kartą, skirtingai nei pirmąjį, Seimo nariai, nors ir niurzgėdami, tačiau po pateikimo pritarė atitinkamam nutarimo projektui.
Balandžio 1-ąją Kosovo nepriklausomybės pripažinimas žlugo, nes dauguma parlamentarų suabejojo, ar tikslinga remti antros albanų valstybės kūrimąsi. Balkanuose šalia Kosovo, kurio etninę daugumą sudaro albanai, egzistuoja ir Albanija.
Lietuvos Seimo nariai taip pat kėlė klausimą, kuo Kosovo albanai skiriasi nuo kitų nepriklausomybės siekiančių tautų - kurdų Turkijoje, baskų Ispanijoje, Abchazijos bei Pietų Osetijos gyventojų Gruzijoje.
Šįkart taip pat girdėjosi nemaža kritiškų pastabų, jog Lietuva neturi tiesioginio intereso pripažinti naują valstybę.
„Kokie Lietuvos interesai sąlygojo jūsų komiteto (Seimo Užsienio reikalų komiteto - BNS) siūlymą pripažinti Kosovo nepriklausomybę?“, - klausė „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijai priklausantis Egidijus Klumbys.
UR komiteto pirmininkas Justinas Karosas parlamentarams aiškino, jog Lietuvos užsienio investicijos pastaruoju metu Vakarų Balkanuose žymiai didėjo. Pasak jo, praėjusiais metais tiesioginės Lietuvos investicijos šiame regione sudarė 176 mln. litų - tai yra 5 proc. visų Lietuvos užsienio investicijų ir 76,5 proc. daugiau nei metais anksčiau.
Konservatorius Saulius Pečeliūnas priminė Jungtinių Tautų (JT) rezoliuciją, kurioje Kosovas vadinamas Serbijos dalimi. Pasak parlamentaro, prie šios rezoliucijos priėmimo prisidėjo ir Lietuva, tad neaišku, kodėl dabar pozicija pasikeitė.
Tuo metu „tvarkietis“ Julius Veselka Kosovą pavadino „narkotikų centru“.
„Jūs čia savo kalboje pateikėte maždaug tokį vaizdą: pikti serbai užpuolė mečetėse besimeldžiančius Kosovo albanus, pradėjo žudyti ir neliko nieko kita daryti, tik pripažinti nepriklausomybę. Bet aš klausau informacijos, kad Kosovas yra tapęs narkotikų centru, kad Kosovo išsilaisvinimo armijos lyderiai gaudė jaunus serbus, pjaustė jų organus ir pardavinėjo turtingiems Vakarams. Ar jūs galite paneigti?“, - domėjosi J.Veselka.
Tačiau UR komiteto vadovas mandagiai išsisuko nuo atsakymo, pripažinęs, kad konfliktas, pasibaigęs etniniu albanų valymu bei žudynėmis, buvo abipusis ir ieškoti kaltųjų šiuo atveju neverta. Jo teigimu, pasauliui nieko kita nelieka, kaip tik serbų bei albanų konfliktą spręsti sukuriant naują valstybę.
Kai kurie parlamentarai baiminosi, jog Kosovo atvejis sukurs precedentą, kuriuo remiantis Bosnijos ir Hercogovinos sudėtyje esanti serbų respublika Srbska taip pat galės atsiskirti nuo esamos valstybės. Bet Tėvynės sąjungos lyderis Andrius Kubilius, ragindamas kolegas pritarti Kosovo nepriklausomybei, priminė, jog Rusija specialiai kaišo pagalius į ratus naujajai valstybei, nes nori, jog Jungtinėse Tautose (JT) ją pripažinusiųjų valstybių skaičius būtų kuo mažesnis.
Pritarus naujos valstybės nepriklausomybei po pateikimo, svarstymas bus tęsiamas birželio 3 dieną.
Nepriklausomybę Kosovo parlamentas paskelbė vasarį ir naujoji valstybė ėmėsi siekti tarptautinio pripažinimo. Kosovo nepriklausomybę jau pripažino JAV bei dauguma Europos Sąjungos valstybių.
Dar 6 ES narės - Malta, Rumunija, Slovakija, Ispanija, Graikija, Kipras - pripažinti naujosios valstybės neketina.
Naujos valstybės nepriklausomybei priešinasi Serbija, kuri Kosovą laiko savo kultūros ir religijos lopšiu, taip pat Rusija, Kinija. Pastarosios yra nuolatinės Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narės.
Kosovo nepriklausomybei daugiausia priešinasi šalys, kuriose esama separatistinių judėjimų.
