Neseniai viename savo komentarų minėjau, kad reformas užsimojusi vykdyti Permainų koalicija veiklą pradėjo nuo gero darbo – atlyginimų mažinimo sau. Seimo statuto pataisai, kuri leistų sumažinti paskutinėmis nuėjusio Seimo darbo valandomis paskubomis padidintus parlamentarų bei Vyriausybės narių atlyginimus, po pateikimo buvo pritarta.
Lūkesčiams, jog naujasis Seimas ras jėgų elgtis padoriau, išsipildyti, deja, nebuvo lemta. Nepraėjo nė dvi savaitės ir Seimas griuvo į balą: naujieji parlamentarai patvirtino, kad senojo Seimo sprendimas, ekonominiu sunkmečiu 12 milijonų litų padidinti atlyginimų fondą sau, jiems tinka, ir kad valdančiųjų raginimai susiveržti diržus galioja visiems, išskyrus juos pačius. Kitaip tariant, praėjusio ketvirtadienio Seimo sprendimas tobulai iliustruoja klasikinį seno fariziejaus moralą: nežiūrėk, ką darau, klausyk, ką sakau.
Šį Seimo moralinę nuogybę apšviečiantį sprendimą buvo bandoma pridengti „figos lapu“ – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada, neva galimybė, parlamentarams patiems susimažinti atlyginimus, gali prieštarauti Konstitucijai. Sveiku protu tokia „teisės“ praktika nei suprantama, nei paaiškinama. Tai tolygu bandymui fiksuoti vairuotojo akseleratoriaus pedalą, kad jis negalėtų sumažinti greičio, nepriklausomai nuo kelio kokybės ir jo pavojingumo laipsnio.
Kiekvienas vairuotojas žino, kad esama kelio atkarpų, kada greitį ne tik galima, bet ir reikia mažinti iki minimumo, kad būtų išsaugotas sveikas automobilis ar net keleivių gyvybės. Tuo tarpu Seimo „teisės ir teisėtvarkos“ kūrėjai liko ištikimi įsigalėjusiai Lietuvoje „dvigubų standartų“ moralei: vienos taisyklės – „paprastiems mirtingiesiems“, visai kitos – vadinamajam politiniam ir ekonominiam „elitui“.
„Manau, kad Seimo nariams tikrai yra nelengva savo pačių byloje priimti kitokį sprendimą“, – parlamento posėdyje sakė pataisos iniciatorius Seimo vicepirmininkas Česlovas Stankevičius, pats, beje, drauge su dar 18 kitų parlamentarų balsavęs prieš šį socialinį teisingumą išjuokiantį sprendimą. Deja, kiti 79 Seimo nariai (7 – susilaikė) nedrįso pakelti rankų prieš socialinių sąlygų pasigerinimą sau kitų mažiausiai apsaugotų piliečių praradimų sąskaita.
Vien per pirmuosius 9 šių metų mėnesius, Statistikos departamento duomenimis, bankrutavo per 50 procentų įmonių daugiau, negu per tą patį laikotarpį pernai. Tai ne tik negauti mokesčiai į biudžetą, bet ir didesni bedarbių pulkai, ilgesnės eilės prie pašalpų langelio Darbo biržoje. Galima neabejoti, kad paskutiniai trys šių metų mėnesiai, kada įplaukos į biudžetą dar labiau sumenko ir jau vėluojama išmokėti atlyginimus daliai valstybės tarnautojų, minėtus statistinius rodiklius apie bankrutavusių įmonių skaičių tik pablogins.
O planai 15-20 procentų mažinti valstybės tarnautojų atlyginimus? Tai čia – „konstituciška“, Konstitucijai tai neprieštarauja? Arba prižadėti nustatytu koeficientu didinti atlyginimus socialinių sąlygų nustekentiems mokytojams, kultūros darbuotojams, dėl ekonominių sunkumų to atsisakyti, tačiau neatsisakyti pasididinti sau? To irgi reikalauja Lietuvos Konstitucija?
Priešingai. 46-asis Konstitucijos straipsnis aiškiai sako, kad valstybė „reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei.“ Nieko sau visuotinė gerovė: socialiniai Lietuvos rodikliai – žemiausi Europos Sąjungoje, o parlamentarų algos – didesnės nei Ispanijos, nepalyginamai didesnio ūkinio potencialo valstybės.
Seimo statuto nuostata, susijusi su reikalavimu parlamento sprendimus dėl Seimo narių atlyginimų taikyti ne einamosios, bet tik būsimosios kadencijos Seimo nariams, yra teisingas ir pagrįstas, kiek tai liečia atlyginimų didinimą. „Niekas negali ir neturi būti pats sau teisėjas“, – šis principas žinomas nuo romėnų teisės laikų ir visiškai suprantama, jei parlamento narių atlyginimus didina kažkas kitas, ne jie patys.
Bet jeigu Seimo nariai, net ir krizės akivaizdoje, negali, neturi teisės ar nenori dalytis bendra lemtimi su visa tauta, sutikdami verčiau tapti pajuokos bei patyčių objektu, negu šiek tiek prisiveržti diržus ir sau, tuomet Viešpats tepasigaili tokios tautos ir valstybės.
„Nėra žalingesnio dalyko valstybei už sukčius, palaikytus išminčiais, – sakė Francis Baconas, britų politikas, filosofas ir eseistas. – Melas apnuogina silpną sielą, bejėgį protą, ydingą charakterį.“
Radijas „Laisvoji banga“
