Nors įstatymų pataisos vadinamos techninėmis, tačiau dėl to jų svarba nesumažėja. Pavyzdžiui, Gyventojų turto deklaravimo įstatymo pataisų projekte, kuriam po pateikimo pritarė Seimas, nustatoma, kokias sumas aukojantys savarankiškos politinės kampanijos dalyviui piliečiai turės deklaruoti turtą. Numatoma, kad jį deklaruoti turės visi asmenys ir jų šeimų nariai, aukojantys vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją daugiau negu 12 eurų (šiuo metu 40 litų), bei partijos nariai (ir jų šeimos nariai), kurių partijos nario mokestis per kalendorinius metus viršija 360 eurų (dabar 1200 litų).
Projekte eurais pateikiama ir asmenų, privalomo deklaruoti turimo turto vertė: piniginės lėšos, turimos bankuose„ kitose kredito įstaigose ir ne bankuose – jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų (dabar 5 000 litų); pasiskolintos ir negrąžintos, taip pat ir paskolintos ir nesusigrąžintos lėšos, jei jų sumos (kiekviena atskirai) 1 500 eurų (dabar 5 000 litų); meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų (dabar 5 000 litų). Deklaruoti reikės ir vertybinius popierius, jei bendra jų vertė viršys tokią pačią sumą.
Sumos, šiuo metu nurodytos litais, nurodomos eurais ir kitų įstatymų pataisose. Pavyzdžiui, Rinkliavų įstatymo pataisose, kurioms ppo pateikimo taip pat pritarė Seimas, siūloma perskaičiuoti maksimalų valstybės rinkliavos dydį, kuris šiuo metu lygus 270 tūkst. litų, apvalinant jį iki 80 tūkst. eurų. Taip pat numatoma atsisakyti minimalios valstybės rinkliavos (šiuo metu galiojančiame įstatyme ji yra 3 litai).
Įstatyme siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kai apskaičiuoti valstybės bei vietinės rinkliavos dydžiai būtų lygūs arba viršytų 10 eurų, jie būtų nurodomi eurais be centų, mažesnės sumos turėtų būti nurodomos vieno skaitmens po kablelio tikslumu (pavyzdžiui, 7,1 euro – red. past.).
Abiems projektams parlamentarai po pateikimo pritarė benddru sutarimu, tačiau ir vadinamųjų techninių pataisų priėmimo tvarka bus tokia pati, kaip įprastų – dabar projektai bus svarstom iSeimo komitetuose, o po to vėl sugrįš į plenarinių posėdžių salę.
Tokį patį kelią turės nueiti Gyventojų pajamų mokesčio, Pelno mokesčio, Akcizų, Pridėtinės vertės mokesčio, Žemės mokesčio, Gyventojų turto deklaravimo, Kredito unijų, Azartinių lošimų, Loterijų ir lošimų mokesčio, Draudimo, Sveikatos draudimo, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymų ir kitų įstatymų pakeitimų projektai.
- - - - - -
(papildyta 16:00)
Finansų viceministro Algimanto Rimkūno teigimu, keičiant Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą numatoma jį koreguoti taip, kad dėl euro įvedimo gyventojų pajamos nesumažėtų. Taip pat numatoma papildomą NPD, taikomą už vaikus, kuris yra 200 litų, keisti į 60 eurų (207,17 litų), NPD, taikomą neįgaliesiems, kuris priklausomai nuo neįgalumo lygio yra 800 litų arba 600 litų, siūloma atitinkamai keisti į 235 ar 175 eurus (811,41 arba 604,27 litus).
Paveldimo turto mokesčio įstatymo pataisomis siūloma didinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji apmokestinama sumažintu 5 proc. tarifu. „Šiuo metu 500 tūkst. litų, konvertavus tiksliai aritmetiškai, būtų 144 tūkst. 810 eurų. Mes siūlome nustatyti 1 tūkst. 500 eurų“, – teigė ministras. Taip pat numatoma padidinti paveldimo turto vertės ribą, iki kurios ji neapmokestinama: šiuo metu galiojančią 10 tūkst. litų (2 tūkst. 896 eurai) ribą siūloma keisti į 3 tūkst. eurų.
Iš viso Seimo rudens sesijoje planuojama pateikti daugiau kaip 120 įstatymų projektų, susijusių su euro įvedimu. Visas pataisas planuojama priimti iki spalio pabaigos – likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki euro įvedimo. Lietuva prie bendros ES valiutos pereina 2015 metų sausio 1 dieną.
