Projekto iniciatorė Morgana Danielė stojusi į tribūną citavo Aurelijaus Verygos žodžius. Pasak jos, šiuos žodžius jis tarė Jungtinėse Tautose pernai metais, kai buvo sveikatos apsaugos ministro poste.
„Pats svarbiausias mūsų strategijos aspektas – tai parėjimas nuo bausme grįstos sistemos prie nukreiptos į sveikatą. Šis pokytis mus atvedė į mokslo įrodymais grįstą narkotikų politiką, kurioje svarią vietą užima žmogaus teisės. Pirmą kartą Lietuva atsižvelgia į visus kertinius narkotikų politikos aspektus“, – tribūnoje kalbėjo M. Danielė.
Už tai, kad Seimas pradėtų svarstyti toliau narkotikų dekriminalizavimo įstatymo projektą antradienį balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 24, o susilaikė 20. Toliau įstatymas bus svarstomas Seimo komitetuose ir pavasario sesijoje grįš į Seimą tolimesniam svarstymui.
Sulaukė Majausko kritikos: „Įstatymas turi ne vieną trūkumą“
Konservatorius Mykolas Majauskas kritikavo įstatymo projektą ir teigė, kad su juo paskubėta ir įstatyme yra ne vienas trūkumas.
„Vienas žanras iš tribūnos kalbėti lozungais. {...} Įstatymas parašytas ne iki galo korektiškas ir turi ne vieną trūkumą“, – Seimo posėdyje pažymėjo M. Majauskas.
M. Majauskas pažymėjo, kad šis įstatymo projektas tikrai nėra tobulas, jis teigė tikintis, kad komitetai jį sudėlios tokį, kad spręstų problemas. Pažymėjo, kad labai svarbu, kad būtų užtikrintas platus visuomenės informavimas apie gydymą ir narkotikų žalą. Pasak jo, iki įstatymo priėmimo būtina užtikrinti, kad į priklausomybes įklumpusiems žmonėms būtų prieinama pagalba.
Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius klausė, jei bus įvykdytas narkotikų dikreminimalizavimas, kokių žingsnių dar reikia imtis, kad narkotikus vartojantis jaunimas aktyviau kreiptųsi pagalbos.
M. Danielė prisiminė iš ankstesnės darbovietės situaciją, kai dirbo Priklausomybės ligų centre, kai vienas pacientas atėjo į gydymą ir pasakė, kad pateko per akciją. Pasak jos, akcija buvo apmokėta iš savivaldybės lėšų, kai tabore pagavusi policija nebaudė, o išdavė leidimą gydymuisi. Tuomet patys pacientai pradėjo aktyviai prašyti leidimų gydymuisi. Pasak politikės, priėmus tokį įstatymą, Lietuvoje ši problema sumažėtų.
Įstatymo projektą palaikantis Liberalų sąjūdžio narys Eugenijus Gentvilas teigė, kad šis įstatymas padėtų pereiti nuo kriminalizavimo prie asmenų gydymo, kurie įklimpę į narkotikų liūną.
„Aš nesu rūkęs žolės ir nesu vartojęs narkotikų ir niekam nelinkiu pradėti, kad neįklimptų į tą liūną, iš kurio kelias yra mirtis, kriminalinė praeitis arba gydymas.
Siūlymas nuo kriminalizavimo pereiti prie tų žmonių gydymo, kurie yra prisidarę problemų. {...} Ar mes norime didinti nusikaltėlių skaičių, kurios reikės gydyti vėliau ar anksčiau, ar jiems norime padėti dabar?“, – teigė E. Gentvilas.
Už nedidelius narkotikų kiekius nebegrėstų laisvės atėmimas
Administracinių nusižengimų kodekso pataisose būtų pakeista, kad nedidelio kiekio narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas ir siuntimasis be tikslo jas parduoti ar kitaip platinti užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 100 eurų.
Pakartotinis nusižengimas užtrauktų baudą nuo 100 iki 200 eurų. Šiuo metu taikoma bauda už pakartotinį nusižengimą – 150–230 eurų.
Anksčiau spaudos konferencijoje projekto iniciatorė Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė teigė, kad siekiama pakeisti administracine atsakomybe – įspėjimu arba bauda, arba įsipareigojimu pasikonsultuoti su gydymu, o jeigu yra liga, gydytis.
Laisvės frakcijos narė teigė, kad nuo narkotikų priklausomi asmenys šiuo metu nesulaukia tinkamos pagalbos. Ji vylėsi, kad įstatymų pataisos leis asmenims gauti savalaikę pagalbą ir gydymą, tai pat leis mažinti išlaidas ir apkrovas teismams bei įkalinimo įstaigoms.
Taip pat svarstoma pakeisti, kad narkotinių medžiagų vartojimas viešose vietose užtrauktų baudą nuo 100 iki 200 eurų. Taip pat už šį nusižengimą gali būti taikomas įpareigojimas dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros ar kitose programose.
Baudžiamajame kodekse bandoma įteisinti, kad neteisėtas disponavimas didesniu nei nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti, neturint tikslo jas parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Iš įstatymo būtų išbraukiama nuostata, kad asmenys, kurie neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, neturėdami tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, būtų baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.
Taip pat Baudžiamojo kodekso pataisose numatoma, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją, norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą.
Jei Seimas priimtų įstatymų pataisas, tai joms turi pritarti dar ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tuomet jos įsigaliotų.
