Antradienį už tai balsavo 49 Seimo nariai, prieš buvo 43, susilaikė 16 politikų.
Spalio 10 dieną parlamentas buvo pritaręs pataisai, pagal kurią naktiniai taikikliai būtų įrašyti į draudžiamų medžioklėje naudoti įrankių ir priemonių sąrašą. Tačiau tuomet jos nepavyko priimti iki galo, nes dalis parlamentarų nesiregistravo paskutiniam balsavimui.
Seimo statute numatyta, kad priėmimo procedūroje privalo dalyvauti ne mažiau kaip pusė Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 71 parlamentaras, tuomet balsavime dalyvavo 67 Seimo nariai. Susidarius tokiai situacijai, dėl projekto balsuojama kitu metu, kol jis galiausiai priimamas arba atmetamas.
Antradienį pakartojus balsavimą, visas projektas buvo atmestas.
Popiet parlamentarai planuoja svarstyti naują Medžioklės įstatymo pataisą, ja jau būtų įteisintas naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje.
Pagal šį projektą, naktinius taikiklius ar jų priedus, pritvirtintus prie optinių taikiklių, būtų galima naudoti medžiojant šernus, lapes, mangutus, paprastuosius meškėnus, kanadines audines, nutrijas ir ondatras.
Anot šios pataisos autorių, ribotas naktinio matymo taikiklių naudojimas prisidėtų prie efektyvesnio gyvūnų gerovės principų užtikrinimo, leistų efektyviau kovoti su afrikiniu kiaulių maru.
Naktinių taikiklių įteisinimo priešininkai teigia, kad leidus šiuos prietaisus naudoti medžioklėje, žvėrys nebeturėtų galimybės pabėgti nuo medžiotojų, be to, nebūtų galimybės nustatyti, ar gyvūnas sumedžiotas naudojant naktinį taikiklį, ar ne.
Ginčas dėl naktinių taikiklių įteisinimo medžioklėje vyksta ne pirmus metus.
Dabar medžioklėje leidžiamus ir draudžiamus naudoti įrankius nustato Medžioklės taisyklės, jas tvirtina aplinkos ministras. Ir taikiklių šalininkai, ir oponentai mano, kad tie sąrašai turėtų būti įrašyti įstatyme.
