Taip sukčiai bando išvilioti prisijungimo prie interneto banko duomenis ir pasisavinti svetimas lėšas.
„Sukčiavimas, kai siunčiami SMS pranešimai neva iš banko, yra gana naujas sukčiavimo būdas Lietuvoje, nors Europoje jis jau paplitęs. Iki šiol Lietuvoje buvo žinomi telefoninių sukčių ar netikrų el. laiškų siuntėjų bandymai išvilioti klientų prisijungimo prie interneto banko sistemos duomenis. Tokių ir panašių sukčių atakų tik daugės, nes jie, pasitelkdami socialinę inžineriją, naudoja vis sudėtingesnius klaidinimo būdus savo tikslams pasiekti, taigi žmonės turėtų būti budrūs ir atidūs“, – banko išplatintame pranešime cituojamas SEB Prevencijos departamento direktorius Audrius Šapola.
Pasak jo, rekomenduojama neatidaryti SMS žinutėmis siunčiamų nuorodų, o atidarius interneto svetainę patikrinti naršyklės adreso lauką ir įsitikinti, kad tai yra oficiali interneto banko svetainė.
Bankas įspėja klientus atidarius prisijungimo prie interneto banko puslapį visada tikrinti adreso lauką – interneto banko sistemos visada naudoja saugų SSL/TLS ryšio protokolą, todėl adreso pradžioje būtinai turi būti https. Suklastotų svetainių adreso pradžia beveik visada būna be s raidės – tik http.
Klientai raginami išlikti budriais ir kritiškai vertinti gaunamus pranešimus (el. laiškus, SMS pranešimus, kt.), kuriuose yra prašymai atidaryti atsiųstą priedą ar nuorodą, įvesti prisijungimo prie interneto banko duomenis. Jei kilo abejonių dėl gauto pranešimo, SEB banko klientai gali bet kuriuo paros metu skambinti į SEB banką ir pasitikslinti.
