Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
× Pranešti klaidą
Nieko mokytojai nepasieks, kol vieni kovos, o kiti stoves uz nugaru ir lauks kol drasieji pasieks, ko reikalauja. Jei buciau valdzioje striekuojantiems pakelciau alga, o pasyviesiems nubraukciau keleta simteliu, nes is ju pozicijos sprendzian jiems alga per didele..
Ir ką jus savo teiginiais norite įrodyti? kad galima bausti streikuojančius? O iš tiesų-nereikia prisižadėti to- ko negali įvykdyti. O šitaip pasielgė jos šviesybė ŠMM. Kaip po to tikėti, kad Jūsų pažadams galima tikėti?
ŠAUNUOLIAI MOKYTOJAI!!!!!!!!!!! LAIKYKITĖS IR JOKIU BŪDU NENULEISKITE RANKŲ!!!!!!!! TIKTAI DRASTIŠKOMIS PRIEMONĖMIS IR GRIEŽTAIS BEKOMPOROMISISNIAIS REIKALAVIMAIS ŠIUOMETINĖJE DEGRADAVUSIOJE LIETUVOS VALSTYBĖJE ĮMANOMA KAŽKĄ KONKREČIAI IŠSIKOVOTI. JOKIŲ SENTIMENTŲ PRIEŠ JUS ABEJINGUS IR EGOIZMO IŠKRIEPTAIS VEIDAIS SPOKSANČIUS KIRKILĄ, ŽAKAITIENĘ, JUČĄ, BLINKEVIČIŪTĘ!!!!!!!!!!!!!
BŪTINA, kad visi studentai tai žinotų. Vakarykštis Vyriausybės sprendimas parodė, jog, paklūstant akademinės nomenklatūros valiai, buvo galutinai sužlugdytos aukštojos mokslo reformos viltys, o aukštųjų mokyklų degradacija taip pasiekė finišo tiesiąją.
Tolimesni padariniai ir veiksmai bus šie:
1. Neatlikus jokios esminės pertvarkos, akademinės nomenklatūros pastangomis išpūsta aukštojo mokslo sistema, kuri yra ne kas kita, kaip tik didele dalimi studijų ir mokslo imitavimo ir pinigų ryjimo mechanizmas, griebsis paskutinio šiaudo. Kadangi ji šiuo metu yra LABAI arti bankroto ribos, ji nebegali laukti ir jau šį rudenį bus priimtas neatšaukiamas sprendimas įvesti visuotinę studijų įmoką, kurios esmė - įstatymiškai priversti studentus padengti bankrutuojančios imitacinio aukštojo mokslo sistemos kaštus.
2. Apie jokią kokybę kalbėti net neverta ir degradacija jau užprogramuota. Bankrutuojančios sistemos neišgelbės jokie iš studentų prisiplėšti pinigai. Netrukus bus pasiekta kritinė riba, o "gelbėti" aukštąjį mokslą bus patikėta Laisvosios rinkos instituto "ekspertams", kurie su savo radikaliomis "laisvos rinkos nematomos rankos idėjomis" jau sudalyvavo ne vienoje valstybinio turto prichvatizavimo akcijoje. Rezultatas bus toks: palikus aukštąsias mokyklas "nematomos rankos" valiai, jos ims konkuruoti anaiptol ne studijų ir mokslo kokybe, bet siekiu žūtbūt pritraukti ir prisivilioti kuo daugiau studentų, atnešančių savo pinigus. Čia laimės geriausias PRas, reklama ir didžiausias oportunizmas, laimės pinigų darymo mašinos, bet ne geriausi universitetai. Šitaip aukštasis mokslas bus galutinai sužlugdytas.
Dalis aukštųjų mokyklų bankrutuos, o to jau laukia jų turimos žemės ir pastatų ištroškę nekilnojamojo turto rykliai. Tikros reformos nebuvimo ir kuo skubesnio mokesčio įvedimo meldžiasi ir bankai, kuriems tai nauja injekcija ir praktiškai neišsenkamas pajamų šaltinis, nes, priversti už studijas pilną kainą mokėti studentai, bus priversti imti ir paskolas.
3. Šitaip "privatizavus" aukštąjį mokslą bus padarytas precedentas taip pat sužludyti ir kitas sritis. Jau ruošiama sveikatos apsaugos "reforma" pagal "laisvos rinkos principus". Tai prives valstybę prie nepataisomos degradacijos. Akademinė ir politinė nomenklatūra, aukštojo mokslo ir valstybės "elitai" tikisi sausi išlipti iš balos. Susikūrę aprūpintą gyvenimą sau, jie mielai pasiūlys nepatenkintiems emigruoti į labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, o darbo jėgos trūkumą kompensuos imigrantais iš rytų. 10% "elito" - 90% aptarnaujančio personalo - tai niūri, bet reali Lietuvos vizija.
4. Mokesčio klausimas jau būtų buvęs išspręstas "laisvos rinkos" ir akademinės nomenklatūros naudai, jei ne saujelė akademinės bendruomenės, studentų ir piliečių, praėjusią vasarą ir rudenį laiku pakėlusių triukšmą. Tai lėmė, jog akivaizdus aukštojo mokslo vedimas į degradaciją buvo bent trumpam atidėtas ir trumpam buvo atsiradė vilčių, jog tikra ir esminė aukštojo mokslo reforma pajudės.
Vyriausybė svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitų valdymas patikimas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo siauros akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra darkart įrodė, kad virš jos - tik dangus, ir Vyriausybė patvirtino bei Seimui teiks Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties niekaip nekeičia.
Klausimas tėra vienas - ar atsiras dabar pakankamas skaičius sąmoningų studentų, kurie drąsiai ir be kompromisų pasipriešins akademinės ir politinės nomenklatūrų savivalei? Jei ne, tuomet jau po kelių metų visiems bus akivaizdu, kad belieka tik akyse degraduoti, emigruoti arba loti prieš mėnulį.
Ką jums daryti, nuspręskit patys.
Tolimesni padariniai ir veiksmai bus šie:
1. Neatlikus jokios esminės pertvarkos, akademinės nomenklatūros pastangomis išpūsta aukštojo mokslo sistema, kuri yra ne kas kita, kaip tik didele dalimi studijų ir mokslo imitavimo ir pinigų ryjimo mechanizmas, griebsis paskutinio šiaudo. Kadangi ji šiuo metu yra LABAI arti bankroto ribos, ji nebegali laukti ir jau šį rudenį bus priimtas neatšaukiamas sprendimas įvesti visuotinę studijų įmoką, kurios esmė - įstatymiškai priversti studentus padengti bankrutuojančios imitacinio aukštojo mokslo sistemos kaštus.
2. Apie jokią kokybę kalbėti net neverta ir degradacija jau užprogramuota. Bankrutuojančios sistemos neišgelbės jokie iš studentų prisiplėšti pinigai. Netrukus bus pasiekta kritinė riba, o "gelbėti" aukštąjį mokslą bus patikėta Laisvosios rinkos instituto "ekspertams", kurie su savo radikaliomis "laisvos rinkos nematomos rankos idėjomis" jau sudalyvavo ne vienoje valstybinio turto prichvatizavimo akcijoje. Rezultatas bus toks: palikus aukštąsias mokyklas "nematomos rankos" valiai, jos ims konkuruoti anaiptol ne studijų ir mokslo kokybe, bet siekiu žūtbūt pritraukti ir prisivilioti kuo daugiau studentų, atnešančių savo pinigus. Čia laimės geriausias PRas, reklama ir didžiausias oportunizmas, laimės pinigų darymo mašinos, bet ne geriausi universitetai. Šitaip aukštasis mokslas bus galutinai sužlugdytas.
Dalis aukštųjų mokyklų bankrutuos, o to jau laukia jų turimos žemės ir pastatų ištroškę nekilnojamojo turto rykliai. Tikros reformos nebuvimo ir kuo skubesnio mokesčio įvedimo meldžiasi ir bankai, kuriems tai nauja injekcija ir praktiškai neišsenkamas pajamų šaltinis, nes, priversti už studijas pilną kainą mokėti studentai, bus priversti imti ir paskolas.
3. Šitaip "privatizavus" aukštąjį mokslą bus padarytas precedentas taip pat sužludyti ir kitas sritis. Jau ruošiama sveikatos apsaugos "reforma" pagal "laisvos rinkos principus". Tai prives valstybę prie nepataisomos degradacijos. Akademinė ir politinė nomenklatūra, aukštojo mokslo ir valstybės "elitai" tikisi sausi išlipti iš balos. Susikūrę aprūpintą gyvenimą sau, jie mielai pasiūlys nepatenkintiems emigruoti į labiau ekonomiškai išsivysčiusias šalis, o darbo jėgos trūkumą kompensuos imigrantais iš rytų. 10% "elito" - 90% aptarnaujančio personalo - tai niūri, bet reali Lietuvos vizija.
4. Mokesčio klausimas jau būtų buvęs išspręstas "laisvos rinkos" ir akademinės nomenklatūros naudai, jei ne saujelė akademinės bendruomenės, studentų ir piliečių, praėjusią vasarą ir rudenį laiku pakėlusių triukšmą. Tai lėmė, jog akivaizdus aukštojo mokslo vedimas į degradaciją buvo bent trumpam atidėtas ir trumpam buvo atsiradė vilčių, jog tikra ir esminė aukštojo mokslo reforma pajudės.
Vyriausybė svarstė įstatymo pataisas, kuriomis universitų valdymas patikimas iš visuomenės atstovų sudarytoms taryboms, nepriklausomoms nuo siauros akademinės nomenklatūros, besipriešinančios bet kokioms reformoms. Deja, akademinė nomenklatūra darkart įrodė, kad virš jos - tik dangus, ir Vyriausybė patvirtino bei Seimui teiks Mokslo ir studijų įstatymą, kuris padėties niekaip nekeičia.
Klausimas tėra vienas - ar atsiras dabar pakankamas skaičius sąmoningų studentų, kurie drąsiai ir be kompromisų pasipriešins akademinės ir politinės nomenklatūrų savivalei? Jei ne, tuomet jau po kelių metų visiems bus akivaizdu, kad belieka tik akyse degraduoti, emigruoti arba loti prieš mėnulį.
Ką jums daryti, nuspręskit patys.
85 straipsnis. Atsakomybė
1. Neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga, jeigu ji šį streiką skelbė ir jam vadovavo arba jei streikui vadovavo jos sudarytas streiko komitetas.
2. Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.
3. Įmonės, struktūrinio padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (darbo arbitražo, trečiųjų teismo) sprendimą, pažeidė šio Kodekso 83 straipsnio reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, taip pat jiems gali būti taikoma materialinė atsakomybė iki šešių mėnesių pareiginės algos dydžio, jeigu dėl jų kaltės darbdaviui buvo padaryta žala.
4. Streiko padaryta žala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama pagal galiojančius įstatymus.
1. Neteisėto streiko atveju nuostolius darbdaviui savo lėšomis ir turtu privalo atlyginti profesinė sąjunga, jeigu ji šį streiką skelbė ir jam vadovavo arba jei streikui vadovavo jos sudarytas streiko komitetas.
2. Jeigu nuostoliams atlyginti profesinės sąjungos lėšų nepakanka, darbdavys savo sprendimu gali panaudoti lėšas, skirtas pagal kolektyvinę sutartį darbuotojų atlyginimų priemokoms, kitoms papildomoms, įstatymų nenustatytoms lengvatoms ir kompensacijoms.
3. Įmonės, struktūrinio padalinio vadovai ir kiti pareigūnai, dėl kurių kaltės kilo streikas arba kurie nevykdė ar uždelsė įvykdyti taikinimo komisijos (darbo arbitražo, trečiųjų teismo) sprendimą, pažeidė šio Kodekso 83 straipsnio reikalavimus, įstatymų nustatyta tvarka gali būti traukiami drausminėn atsakomybėn, taip pat jiems gali būti taikoma materialinė atsakomybė iki šešių mėnesių pareiginės algos dydžio, jeigu dėl jų kaltės darbdaviui buvo padaryta žala.
4. Streiko padaryta žala kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims atlyginama pagal galiojančius įstatymus.
Antras ne mažiau svarbus uždavinys parodyti visiems, kokia gi bus ta nauja socioekonominė politika. O ji turi būti tokia, kuri sumažintų pajamų diferenciaciją tarp Lietuvos piliečių. Čia atkreiptinas dėmesys, kad iš visų ES valstybių Lietuva mažiausią BVP procentą perskirsto per biudžetą, o nuo to nukenčia švietimo, mokslo, kultūros, socialiniai, sveikatos apsaugos, policijos, gelbėjimo tarnybų ir kiti biudžetininkai, kurie vykdo valstybės jiems pavestas visuomenei labai svarbias funkcijas. O perskirstymo padidinimas tik 1 proc. nuo BVP duotų biudžetui apie milijardą litų, o perskirstymą padidinus iki ES vidurkio biudžetininkų algoms ir kitoms reikmėms, turėtume dešimtis milijardų litų, ir jiems net nekiltų noro streikais įrodyti valdžiai, kad biudžetininkai irgi žmonės, kurie nori valgyti, auginti vaikus, nueiti koncertą ar nusipirkti knygą. Pajamų perskirstymo per biudžetą padidinimui ir pajamų diferenciacijos sumažinimui nereikia vėl išradinėti dviračio, nes tą dviratį sėkmingai naudoja visos Vakarų valstybės. Tai ir pelno mokesčio padidinimas iki ES standartų ir dividendų apmokestinimas, ir mokesčių lengvatų panaikinimas, ir nekilnojamojo turto mokesčio įvedimas, ir progresiniai pajamų mokesčio tarifai, ir kitos ekonomistams gerai žinomos priemonės. Žinoma, ir visuotinis pajamų ir turto deklaravimas, numatant labai žiaurias bausmes už deklaracijose pateiktus neteisingus duomenis. Žodžiu, daryti visa tai, prieš ką piestu stoja Laisvosios rinkos instituto eržilai. Čia pravartu prisiminti viso pasaulio geriausią draugą – Jungtines Amerikos Valstijas. Jų pagrindiniai mafijozai buvo uždaryti už grotų ne dėl to, kad jie žudė žmones, nes tai darė jų parankiniai, bet už tai, kad nemokėjo visų privalomų mokesčių.
"Toliau mes tą patį darysime - visus metus kelsime įtampą"- iki rinkimu, nes paksininkams reikia atidirbti, ar ne? Bruzas neturi nei sazines, nei sveiko proto, nei aplamai proto- net nuslepti negali tokiu dalyku- KUO MOKYTOJAMS BLOGIAU, TUO BRUZUI GERIAU...
tada, mieli tėveliai, pradėkit ruoštis, mokytis (kartot) visus dalykus ;)
1. Streikai daromi, kai visuomenei NERŪPI vienos ar kitos žmonių grupės reikalai. Prasidėjus streikui (kaip ir Jūs pastebėjote) tos grupės nauda ir išryškėja - netekus ko, pamatoma, kas prarasta;
2. Jei vyriausybė nieko nedarys, Jūsų pasiūlymo eiti į statybas bus paklausyta. Vaikus Lietuvoje mokys tėvai patys...
2. Jei vyriausybė nieko nedarys, Jūsų pasiūlymo eiti į statybas bus paklausyta. Vaikus Lietuvoje mokys tėvai patys...
nebijok, išeisim, ten tai jau tikrai sugebėsim, gal dar ir geriau už kai kuriuos iš jų dirbti, bet kas tada mokys tavo vaikus ir anūkus, ar tu susimąstai. Kodėl VISI jūs esat vienadieniai? Tarpkitko, būdamas vyras mokytojas ir dirbdamas su maksimaliai leistinu krūvių ir turėdamas 15 m. stažą, kad išmaitinčiau šeimą (2 vaikai), pabrėžiu, tik išmaitinčiau, dar papildomai turiu dirbti kitur (remontuoju daužtus automobilius) - tai va, tai taip mums ir einasi. Gal ten Vilniuje, mokytojai ir gali ruošdami egzaminams papildomai užsidirbti ir taip egzistuoti, bet nemanau, jog iš gero gyvenimo jie tai daro, ir nemanau, jog jie tuo labai didžiuojasi. Būkim bent kiek supratingesni, nepavydėkim geresnio gyvenimo, jei jums (kitų specialybių darbuotojams) negerai - streikuokite. Vokietijoj, kokie atlyginimai, o šiandien vėl streikai.
REKLAMA
REKLAMA
Savo laikosi ir streikuojantys mokytojai, ir Vyriausybė