Apie jaunuolio žūties priežastis, esamą padėtį mokykloje, psichologų konsultacijas ir patyčias kalbamės su Jeruzalės mokyklos direktoriumi Linu Vasarevičiumi.
- Spaudos pranešime rašėte, kad pradėjote tyrimą mokykloje, kokie rezultatai?
- Tai, žinoma, iš karto. Dabar dirba kriminalistai.
- Ar kalbėjotės su vaikais? Paaiškėjo, kodėl dvylikametis nusprendė taip pasielgti?
- Yra įvairių interpretacijų. Iš tikrųjų nenoriu komentuoti, kol kriminalistai dirba.
- Pasigirdo kalbų, kad Jūsų mokykloje patyčių problema didelė.
- Negalėčiau traktuoti, kad labai jau tyčiojasi tie vaikai. Visko būna.
- Tai Jūs neigiate, kad patyčios itin aktuali problema Jūsų mokykloje?
- Manau, kad visose mokyklose patyčios aktuali tema. Kryptingai dirbame, kad jų būtų kuo mažiau.
- Kodėl ne vienas žmogus teigė, kad šioje mokykloje mokiniai nuolat patiria patyčias? Vienas tėvas pasakojo, kad net surado vaikui kitą mokyklą.
- Reikėtų, kad ateitų pats žmogus ir kalbėti apie konkretų vaiką. Kiekvieną atvejį reikėtų analizuoti atskirai.
- O kodėl komentarai apie Jūsų mokyklą tokie prasti?
- Nežinau, kiekvienas gali kalbėt, ką nori, gal kažkada kažkokios nuoskaudos. Nežinau, nepažįstų tų žmonių, jei būtų šalia tas žmogus, galėtume paties paklausti, kodėl jis taip kalba.
- Bet Jūs esate mokyklos direktorius, kiek gaunate skundų dėl patyčių?
- Iš principo, kai jų būna, tai aiškinamės, jeigu ten kažkas atsitinka: susimuša vaikai ir panašiai. Iš tikrųjų bendruomenė didelė ir visko atsitinka. Žinot kaip būna, su vaikais – visko. Aiškinamės ir kviečiame tėvelius.
- Ar turite ypatingai sunkių vaikų, kurie nuolat kelia problemas?
- Dirbame su visais vaikais. Visokių jų yra, žinoma. Mokosi 700 mokinių – tai nebus, kad visi angelai. Juk ir šeimoje būna, žiūrėkit, tie patys tėvai ir skirtingi vaikai.
- Ar kalbėjotės su dvylikamečio klasės draugais? Gal pavyko ką sužinoti? Ar matėte nelaimės požymių ar auklėtoja, ką nors pastebėjo?
- Nenorėčiau komentuoti, kriminalistai tiria. Vaikas, kiek kalbėjau su mokytoja, prieš tai repetavo mamyčių šventei ir sakė linksmas buvo. Paskui namo nubėgo, kažkas ten įvyko, o kas ten įvyko dabar aiškinasi kriminalistai.
- Pasigirdo kalbų, kad per laidotuvės niekas iš mokylos neatėjo, ar tiesa?
- Buvom nuėję per šermenis. Ėjo ir vaikai ir tėvai, konsultuojamės su psichologais.
- Ar toks pirmas atvejis mokyloje?
- Man tai pirmas toks atvejis, neteko gyvenime tokių dalykų patirti - išbandymų.
- Ar tiesa, kad po paauglio žūties mokykloje vyko koncertas?
- Ne, apie ką jūs kalbat? Nebent repetuoja mamyčių šventei, bet kad po nelaimės čia išvis nieko nebuvo. Trečiadienį dar jis repetavo, ketvirtadienis išeiginė diena, o penktadienis buvo streso valdymo diena. Apie kokius koncertus...
- Žmonės skleidžia dezinformaciją?
- Nežinau, kas čia. Visokių žmonių yra, negali visų suvaldyti.
- Spaudos pranešime buvo rašyta, kad teikiate vaikams psichologines konsultacijas.
- Dirbam su vaikais, nes sudėtinga situacija. Psichologai su ta klase dirbo iš karto, tą pačią dieną. Patys auklėtojai šnekėjo. Visi vaikai turėjo galimybę ir dabar turi ateiti pas psichologą pasikalbėti. Penktadienį taip pat buvo paskelbę per elektroninį dienyną ir tėveliams visiems tą informaciją, kur galima kreiptis.
- Kas teikia psichologinę pagalbą?
- Vilniaus miesto pedagoginė psichologinė tarnyba. Pati vadovė buvo atvažiavusi pirmą dieną. Tą klasę ir tėvelius sukvietėme, šnekėjome ir su vienais, ir su kitais. Ir penktadienį, ir vakar buvo atvykę psichologai.
- Ar bendraujate su vaikų teisių apsaugos specialistais?
- Taip, žinoma, su vaikų teisių apsaugos tarnyba, teikiame jiems informaciją. Toks įvykis pirmą kartą – tai praktiškai kiekvienas žodis buvo suderintas su psichologais.
