Vargu ar buvo galima sugalvoti didesnę nesąmonę, kaip rinkti vietos valdžios atstovus pagal partijų kandidatų sąrašus.
Vasara – atostogų metas. Tačiau ilsisi ne visi – net kai kurie politikai ramiai nemiega, nors šiuo metu ir galėtų. Kas gi vis dėlto drumsčia šventą jų ramybę? Atspėjote – artėjantys savivaldybių tarybų rinkimai. Tiesa, iki jų dar tolokai – visas pusmetis. Miestų ir rajonų savivaldybių tarybas rinksime kitų metų vasario 20-ąją arba 27-ąją, kaip nuspręs Seimas. Tačiau politikų kariaunos, kurios grumsis dėl vietos valdžios kėdžių, buriamos jau dabar, nepaisant nei vasaros karščių, nei atostogų meto.
Kodėl toks bruzdesys, kodėl taip skubama? Ogi todėl, kad, Seimo kadencijai persiritus į antrą pusę, jau ir parlamentarai pradeda galvoti: kas toliau? Dar sykį patikės manimi rinkėjai ar ne? O savivaldybių tarybų rinkimai – savotiška generalinė repeticija prieš Seimo rinkimus. Jei norite – tam tikra rinkėjų apklausa kurlink suka žmonių nuotaikos ir ko iš to galima tikėtis.
Pagaliau partija, laimėjusi kuriame nors regione savivaldybės tarybos rinkimus, susikuria tam tikrą placdarmą, nuo kurio šturmuoti Seimą jau kur kas lengviau negu atsidūrus vietos valdžios opozicijoje ar iš viso likus už durų. Ar ne todėl jau dabar, likus dar visam pusmečiui iki rinkimų, taip skrupulingai kurpiami kandidatų į savivaldybių tarybas sąrašai?
Vargu ar buvo galima sugalvoti didesnę nesąmonę, kaip rinkti vietos valdžios atstovus pagal partijų kandidatų sąrašus. Tokiu būdu išrinkti savivaldybių tarybų nariai neretai pasijunta tarsi parlamentarai.
Užuot rūpinęsi, kaip sutvarkyti miestų ir miestelių gatves, kitais komunaliniais reikalais, kurių apstu kiekvienoje savivaldybėje, jie, kaip, pavyzdžiui, yra buvę Kauno miesto savivaldybės taryboje, laužo ietis svarstydami, remti ar neremti Vyriausybę, svaidosi politiniais pareiškimais, raginančiais pripažinti Čečėnijos nepriklausomybę, jaučiasi būtinai turintys pareikšti savo nuomonę dėl svarbiausių šalies įvykių.
Tik ar tokia yra savivaldos misija? Juokinga žiūrėti, kaip į savivaldybės tarybą išrinktų partijų atstovai, svarstydami net pačius žemiškiausius reikalus, tarkim, kaip pagerinti šiukšlių išvežimą, gatvių apšvietimą arba kur nustatyti prekybos vietas ir laiką, pradeda dėstyti savo partines programines nuostatas. Paprasčiausių darbų svarstymas virsta politikavimu, keliančiu vietos žmonių pasipiktinimą savo valdžia.
Ar galima kitaip? Ne, negalima. Jei į savivaldybės tarybą išrinktas politikas kalbės tik apie konkrečius ūkinius reikalus, pamiršdamas apie savo partijos politiką, jos nuostatas ir programą, kitą kadenciją į tos partijos kandidatų sąrašus jis bus mandagiai įrašytas trečiame ar ketvirtame dešimtuke. Taip neseniai atsitiko Kaune, kur įsižeidę dėl tokio požiūrio valdančiąją Tėvynės sąjungą paliko net du buvę jos nariai.
Kandidatai į savivaldybių tarybas bus ofi cialiai keliami tik šių metų pabaigoje, likus porai mėnesių iki balsavimo dienos. Tačiau politinėse partijose jau dabar verda aistros, kas iš jų narių bus įrašyti į kandidatų sąrašus ir pretenduos į vietos valdžią. Čia labai svarbus vienas momentas: kas taps sąrašų lyderiais. Tam skiriamas ypatingas dėmesys, nes dauguma rinkėjų, atėję balsuoti, būtent pagal pirmąjį sąraše įrašytą kandidatą apsisprendžia, už ką balsuoti.
Ir ką čia daro partijos? Į pirmąsias kandidatų sąrašo vietas jos surašo pasižymėjusius Seimo narius, kitus garsius žmones, kurie net negalvoja mesti dabartinio savo darbo Seime ar dar kur nors ir eiti posėdžiauti į savivaldybių tarybas, kur gautų kokius septynis ar aštuonis kartus mažesnes išmokas už sugaištą laiką ir kanceliarines išlaidas negu būdami parlamentarais. Pagal partijos sąrašą patekę į savivaldybių tarybas, tokie politikai, kaip rodo dviejų dešimtmečių nepriklausomybės praktika, nedelsdami rašo vietos valdžios mandatų atsisakymo prašymus Vyriausiajai rinkimų komisijai, o jų vietas tarybose užima gana toli sąrašuose esantys asmenys, kai kurie jų iš viso nei girdėti, nei matyti.
Ar tai ne rinkėjų apgaudinėjimas? Kol kas, kiek teko girdėti, tik Liberalų sąjūdis neketina mulkinti savo rinkėjų. „Darbiečiai“ dar svarsto, kaip čia pasielgus, o dauguma kitų partijų tempia ant rinkimų bėgių garvežius, kurie ištrauktų į vietos valdžią tuos, kurie ten patekti šiaip jau šansų neturėtų. Todėl ne vien žmonės, kaip dažnai mėgstama sakyti, kalti dėl to, kokia savivaldybės taryba išrenkama. Juk partijos tiesiog juos apgavo. Todėl mums, rinkėjams, nieko kito nebelieka, kaip būti atidesniems ir netikėti parlamentarų troškimu palikti šiltas Seimo kėdes ir persikelti į ties slenksčiu balansuojančias savivaldybes. Ir įvardyti juos bei jų partijas reikėtų ne kaip nors kitaip, kaip žmonių mulkintojais.
