Indekse savivaldybėms buvo skiriami balai penkiose kategorijose – socialinio ir fizinio saugumo, gyvybingos ekonomikos, švietimo ir sveikos demografijos.
Pagal šias kategorijas, aukščiausią balą pelnė Neringos savivaldybė – 6,3. Antroje vietoje – Vilniaus miestas su 6,2 balo, trečioje – Klaipėdos miesto savivaldybė, surinkusi 5,3 balo.
„Jeigu lygintume su praeitais metais, didelių pasikeitimų nėra. Tačiau mėgstama sakyti, kad yra dvi Lietuvos, bet turbūt nėra tokios didelės skirties“, – BNS sakė indekso rengimo vadovas Gintaras Šumskas.
Toliau dešimtuke rikiuojasi Kauno miestas, Klaipėdos rajonas, Šaulių miestas, Kauno rajonas, Mažeikių rajonas, Elektrėnų savivaldybė ir Druskininkai.
„Vilnius atsiplėšęs nuo visų, bet labiausiai pagal ekonominį komponentą. Yra vietų, kuriose didieji miestai – Kaunas ir Klaipėda – smarkiai vejasi. Tarkim, tas pats švietimas“, – teigė tyrėjas.
„Mes iš tikrųjų galime skirti, kad yra sostinės Lietuva, didmiesčių plius žiedinių savivaldybių Lietuva ir visos likusios kitos savivaldybės. Tokia turbūt pagrindinė tendencija“, – pridūrė jis.
Blogiausiai indekse įvertintas Ignalinos rajonas – su 2 balais jam skirta paskutinė 60 vieta.
Prasčiausiai įvertintų savivaldybių dešimtuke toliau rikiuojasi Biržų rajonas, Kalvarijos savivaldybė, taip pat Varėnos, Kelmės, Zarasų, Joniškio, Molėtų, Alytaus, Šakių, Rokiškio rajonų savivaldybės.
„Yra labai stiprus ryšys tarp atstumo prie didmiesčių ir gyvenimo kokybės, gerovės, nes jeigu pažiūrėsim visą šiaurės rytinį pakraštį ir pietvakarius, tai nuo pat 2016 metų jie pakankamai problemiški. Matyt, jie yra nepatrauklūs gyventojams“, – sakė G. Šumskas.
„Fiziškai ten labai gražios vietos gyventi, bet, matyt, ekonominės galimybės riboja“, – teigė tyrėjas.
Vilniaus politikos analizės instituto Tyrimų vadovas G. Šumskas taip pat teigė besitikintis, kad indeksas padės „paspausti“ centrinę valdžią skirti realų dėmesį regionams.
„Tai dar vienas paskatinimas. Politinės partijos, centrinė valdžia, Vyriausybė labai kalba apie regionų politiką, jų skatinimą, bet dažniausiai tai baigiasi rinkiminiais šūkiais, bet į realius darbus neišvirsta“, – tvirtino tyrėjas.
Indeksas sukelia labai geras diskusijas tarp merų, savivaldybių atstovų. Tikėkimės, kad jis pavirs draugišku paspaudimu centrinei valdžiai, ypač artėjant rinkimų ciklui“, – pridūrė jis.
Sudarant indeksą buvo vertinama integracija į darbo rinką, lygios galimybės, socialinės paramos aprėptis, saugumas keliuose, nusikalstamumas, medicininės pagalbos prieinamumas, mirštamumas nuo neužkrečiamų ligų, vidutinis atlyginimas, įmonių skaičius, tiesioginės užsienio investicijos, užimtumas, neformalaus vaikų švietimo rodikliai, įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas procentai, brandos egzaminų rezultatai, senatvės ir migracijos rodikliai.
Savivaldybių indeksą parengęs Vilniaus politikos analizės institutas įkurtas 2016 metais ir vienija įvairių sričių politikos ekspertus.
Indeksas skaičiuojamas naudojant viešai prieinamus 2018 metų oficialiosios statistikos duomenis. Jam sudaryti naudota statistika iš Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto ir Švietimo valdymo informacinės sistemos.
Pirmą kartą indeksas paskelbtas pernai. Šiemet skelbiamas indeksas apima 2016-2019 metus.
