Seimo kontrolierė Virginija Pilipavičienė, atlikusi tyrimą savo iniciatyva dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnų veiksmų, kuomet susirinkimų organizatoriams buvo atsisakoma išduoti pažymėjimus dėl suderintos susirinkimų vietos, laiko ir formos, nusprendė kai kuriuos savivaldybės pareigūnų veiksmus pripažinti biurokratizmu, piliečių teisių į taikius susirinkimus ir į gerą viešąjį administravimą pažeidimu.
Seimo kontrolierė atkreipia Seimo Žmogaus teisių ir Teisės bei teisėtvarkos komitetų, Vyriausybės – dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų padarytus Susirinkimų įstatymo pažeidimus ir siūlo iniciuoti šio įstatymo tobulinimą.
Per šiek tiek ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį Vilniaus miesto savivaldybės administracija, remdamasi Susirinkimų įstatymo nuostata „atsisakyti išduoti pažymėjimą, jeigu organizuojant susirinkimą gali būti pažeistas valstybės ar visuomenės saugumas, viešoji tvarka, žmonių sveikata ar dorovė ar kitų asmenų teisės ir laisvės“, ne kartą atsisakė išduoti pažymėjimus dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos. Neigiami sprendimai dėl susirinkimų organizavimo sudarė apie 10 proc. nuo visų pranešimų apie organizuojamus susirinkimus. Seimo kontrolierė pastebi, kad dauguma savivaldybės sprendimų neišduoti pažymėjimų susirinkimams organizuoti buvo priimti po šių metų sausio 16 d. prie Seimo rūmų įvykusio profsąjungų organizuoto susirinkimo (mitingo), virtusio riaušėmis.
Seimo kontrolierė atkreipia dėmesį, kad savivaldybė atsisakė suderinti kai kurių susirinkimų vietą, laiką ir formą, nepateikdama konkrečių įrodymų, kaip konkrečiai susirinkimas, mitingas, piketas pažeis valstybės ar visuomenės saugumą, viešąją tvarką, žmonių sveikatą ar dorovę arba kitų asmenų teises ir laisves. Savivaldybė taip pat nenurodė konkrečių teisės aktų nuostatų, kurios būtų pažeidžiamos organizuojant planuotus susirinkimus. Be to, priimdami neigiamus sprendimus, savivaldybės pareigūnai vadovavosi prielaidomis ir jau įvykusių mitingų patirtimi, tačiau tam, kad susirinkimai vyktų saugiai nesiėmė Susirinkimų įstatyme numatytų prevencinių priemonių.
Todėl Seimo kontrolierė, atsižvelgusi į Konstitucijos, Susirinkimų įstatymo bei Konstitucinio Teismo Nutarimo nuostatas, į ypatingą piliečių teisių, paskelbtų Konstitucijoje, siekiant atviros, teisingos, darnios pilietinės visuomenės ir teisinės valstybės, užtikrinimo svarbą, konstatuoja, kad kai kurie savivaldybės priimti sprendimai neišduoti pažymėjimų dėl suderintos susirinkimo vietos, laiko ir formos, nėra pakankamai pagrįsti įrodymais ir teisės aktų reikalavimais.
„Sprendimai buvo priimti, neįvertinus būtinybės įgyvendinti teisės apribojimo ir siekiamo teisėto tikslo proporcingumo principą bei išlaikyti pusiausvyrą tarp asmens teisės ir viešojo intereso, todėl galimai suvaržė piliečių teisę į taikius susirinkimus daugiau, nei tai nustato Konstitucija ir Susirinkimų įstatymas“, – teigia Virginija Pilipavičienė.
Tyrimą savo iniciatyva atlikusi Seimo kontrolierė atkreipia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Vytauto Milėno dėmesį į Vilniaus miesto savivaldybės pareigūnų biurokratizmo faktus, piliečių teisių į taikius susirinkimus ir į gerą viešąjį administravimą pažeidimus bei prašo užtikrinti, kad ateityje tokio pobūdžio žmogaus teisių pažeidimai nepasikartotų.
Siekdama, kad Vilniaus mieste būtų sudarytos geresnės sąlygos piliečių teisei į taikius susirinkimus įgyvendinti, Seimo kontrolierė savivaldybei siūlo patvirtinti taikių susirinkimų nuolatinių viešų vietų Vilniaus mieste sąrašą. Siūloma motyvuotai nustatyti, kiek konkrečioje vietoje gali dalyvauti žmonių. Raginama patvirtinti nuolatinį mitingų organizavimo laiką bei užtikrinti, kad svarstant šiuos klausimus būtų tinkamai įgyvendintas gyventojų dalyvavimo tvarkant viešuosius savivaldybės reikalus vietos savivaldos principas.
Seimo kontrolierė taip pat siūlo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui tobulinti ir savivaldybės nustatytą neigiamų sprendimų dėl susirinkimų organizavimo priėmimo tvarką – raginama nustatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius priimtų ne tik teigiamus (kaip kad yra dabar), bet ir neigiamus sprendimus dėl susirinkimų organizavimo.
Pagal Susirinkimų įstatymą, pareigūnai, trukdantys organizuoti teisėtus susirinkimus, t. y. nepagrįstai ribojantys piliečių teisę į taikius susirinkimus, traukiami įstatymų nustatyton atsakomybėn. Administracinių teisės pažeidimų kodeksas nustato, kad Susirinkimų įstatymo pažeidimas užtraukia baudą nuo 500 iki 2.000 litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų.
„Atsižvelgusi į konstitucinės piliečių teisės rengti taikius susirinkimus užtikrinimo svarbą ir įvertinusi tai, kad Susirinkimų įstatymo nuostatos dėl pareigūnų traukimo atsakomybėn už nepagrįstą šios teisės ribojimą bei trukdymą organizuoti susirinkimus yra nekonkrečios ir todėl apsunkinančios galimybę traukti pareigūnus atsakomybėn, siūlau tobulinti Susirinkimų įstatymą. Manau, kad tikslinga konkrečiai apibrėžti sąvokas, nustatančias pareigūnų atsakomybę už veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip nepagrįstai ribojantys piliečių teisę į taikius susirinkimus“, – sprendimą mato Virginija Pilipavičienė.
