Kauno miesto savivaldybė kaip didžiausią problemą nurodo vakcinų kiekį ir siekia artimiausiu metu paskiepyti mažiausiai 70 proc. senjorų.
Šiauliai teigia pasigendantys bendros registracijos sistemos. Savivaldybės meras įspėja, kad tai gali tapti rimtu iššūkiu pradėjus masinę vakcinaciją.
Birštone ir Skuode pasigendama palankesnės centrinės valdžios komunikacijos apie vakcinas, paneigiant visuomenėje plintančius mitus.
Kaunas norėtų daugiau vakcinų
Tarp didžiųjų miestų pagal paskiepytų gyventojų dalį pirmaujančio Kauno atstovai sako, kad tokių rezultatų pasiekti padėjo įrengtas didelis vakcinavimo centras ir informacinė sistema, leidusi gyventojams patiems užsiregistruoti bei valdyti pacientų srautus.
Šią sistemą savivaldybė įsigijo pati, nelaukdama, kol bus sukurta centralizuota sistema.
„Matydami kartais, kad tam tikras procentas kviečiamų asmenų neatvyksta, turėdami atsargoje pakankamai didelius resursus vakcinavimo centro, mes galėjome vienu metu kviesti šiek tiek didesnį kiekį, iš karto prognozuodami, kad gali tam tikra dalis neatvykti. Tai leido mums gana didelėmis apimtimis vakcinuoti“, – BNS sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras.
Tai, anot jo, leido efektyviai panaudoti gaunamą vakciną bei gauti papildomus jos kiekius. Todėl didžioji problema Kaune – nepakankami vakcinų kiekiai, dėl kurių centras nedirba pilnu pajėgumu.
Miestas siekia artimiausiu metu paskiepyti 70 proc. vyresnių nei 65-erių gyventojų, šiuo metų paskiepyta per 60 proc. šios grupės žmonių. Pereiti prie jaunesnių grupių skiepijimo miestas kol kas nesirengia, nes netrūksta norinčių skiepytis prioritetinėms grupėms priskiriamų žmonių.
„Turime didžiulius sąrašus įmonių darbuotojų, kurie norėtų vakcinuotis, bet matome, kad turime ir švietimo darbuotojų norinčių, ir senjorų, tai tikrai iki tos masinės vakcinacijos prioriteto pagal turimus vakcinos kiekius neprieisime“, – sakė jis.
Kauno savivaldybės atstovo teigimu, neigiamą poveikį vakcinavimo procesui daro nepalanki komunikacija apie vieną ar kitą vakciną, be to, organizacinių problemų sukelia dažnas prioritetinių grupių sąrašo keitimas ar svarstymai dėl laikotarpio tarp dviejų skiepų ilginimo.
Šiauliai pasigenda bendros registravimo sistemos
Šiauliuose paskiepytų gyventojų dalis – viena mažiausių tarp didmiesčių. Čia bent vieną skiepo dozę gavo 18,3 proc. žmonių. Vis dėlto miesto meras Artūras Visockas sako, kad procesas vyksta „ramiai, metodiškai ir gerbiant žmogų“.
„Nėra jokių eilių, bet visus skiepus panaudosime. (...) Mes esame sudarę visas galimybes, įskaitant ir žmogui pačiam užpildyti anketą. Kodėl žmonės neatsiliepia, aš negaliu į kiekvieno kailį įlįsti, bet tie, kurie atsiliepia, sudarome patogias galimybes pasiskiepyti“, – BNS teigė jis.
Meras taip pat sakė, kad skiepijimo statistika neparodo tikrosios situacijos savivaldybėje.
„Žiūrėkit, šitoje vietoje vadovaukimės logika. Kiek skiepų gauname, tiek ir paskiepijame. Tai ne nuo mūsų priklauso. Šita statistika yra mažos vertės, nes neįmanoma lyginti, kai tu esi priklausomas. Jei būtum nepriklausomas, jei galėtume gauti skiepų tiek, kiek reikia, ir tie procentai kitokie būtų“, – aiškino A. Visockas.
Be kita ko, jis pabrėžė pasigendantis bendros registravimo sistemos.
„Labai blogai, kad nėra bendros platformos, kuri būtų atpažįstama ir kur žmonės galėtų patys registruotis. Dabar kiekvienas miestas sukasi savaip. Vienas daro vienaip, kitas – kitaip. Todėl mes turėsime problemų, kai ateis laikas masinei vakcinacijai“, – sakė meras.
A. Visocko teigimu, bendra sistema yra būtina, turint vienoda sistemą, būtų lengva apie ją vieningai komunikuoti ir mokyti žmones registruotis.
„Turėjome idealų laikotarpį, kai skiepų buvo mažai, galima buvo šitą platformą išsibandyti, kad žinotume, ką darom, kai ateis didesnio masto skiepijimas. Eilinį kartą prarandame laiką, eilinį kartą vyksta logika nesuprantami dalykai, bet kažkaip išsispręsime“, – dėstė jis.
Birštonas ragina palankiau komunikuoti
Birštonas yra viena iš daugiausiai gyventojų paskiepijusių savivaldybių: čia bent vieną skiepą gavo 32 proc. gyventojų.
Savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė tvirtino, kad mažai savivaldybei lengviau pasiekti tą procentą, be to, kurorte gyvena daug sąmoningų žmonių, tarp jų – ir medikų, suprantančių skiepo naudą ir nebijančių skiepytis.
„Jeigu turėtume pakankamai vakcinos, nes jos mes neturime pakankamai, tai suskiepytume greitai visus“, – sakė merė.
Savivaldybė skiepija ne tik savo gyventojus, bet ir iš kitų savivaldybių atvykstančius darbuotojus. Čia skiepijami įmonių darbuotojai, pareigūnai. Vyriausybei leidus atverti daugiau veiklų, Birštonas tikisi paskiepyti ir kuo daugiau į kontaktinį darbą grįžtančių darbuotojų.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad neigiamai gyventojus veikia žiniasklaidoje skelbiama informacija, įvairūs gandai, todėl pasigestų aktyvesnio centrinės valdžios dalyvavimo informuojant žmones.
„Gal pasitikėjimą tomis vakcinomis reikėtų skatinti, daugiau teigiamos, pozityvios reklamos. Čia matyčiau didžiulį dalyką. Ir iš Sveikatos apsaugos ministerijos pasigendame to komunikavimo ir informacijos. Galėtume visi būti užversti gražiais pavyzdžiais. Pasižiūri užsienio reklamas, kaip jie reklamuoja vakcinavimą, tai net su pavydu kartais žiūri“, – kalbėjo N. Dirginčienė.
Skuodas mato melagienų, painios informacijos poveikį senjorams
Skuodo rajone vyresnių nei 65 metų gyventojų paskiepyta kiek daugiau nei 40 proc., o vyresnių nei 80-ies – beveik 30 procentų. Tai vieni prasčiausių rodiklių šalyje.
Kaip BNS sakė Skuodo rajono meras Petras Pušinskas, tai susiję su neigiama informacija apie skiepus.
„Gal čia žiniasklaidos buvo išpūstas burbulas, gal dalis gyventojų prisiskaitė tų antivakserių“, – svarstė jis.
„Žmonės yra priešiškai nusiteikę vakcinų atžvilgiu, seniūnas kalbina žmones, sako, kad skiepytųsi, o jam atsako: „Ar jūs norit manim nusikratyt?“ Taip apie visas vakcinas kalba, gal apie „Pfizer“ ir „Moderna“ ne taip griežtai“, – pridūrė jis.
Anot P. Pušinsko, tam įtakos turėjo ir paini informacija, susijusi su „AstraZeneca“.
„Pradžioje buvo nuostata, kad vyresnio amžiaus žmonėms gal nėra tokia veiksminga, o dabar kita nuostata, kai kurios valstybės skiepija tik virš 60 metų žmones su „AstraZeneca“ vakcina“, – kalbėjo jis.
Mero teigimu, dėl to savivaldybė kelis kartus buvo atsisakiusi šio preparato siuntų ir prašė vakcinas perskirstyti kitoms savivaldybėms. Iš viso atsisakyta 400 „AstraZeneca“ dozių.
Jis taip pat teigė, kad ne visų senjorų kontaktai sveikatos priežiūrose įstaigose buvo tikslūs, tai irgi lėmė lėtesnę senjorų vakcinaciją. Be kita ko, meras pabrėžė matantis ir savivaldybės padarytų klaidų.
„Ne iš karto buvome pajungę seniūnus, nes jie arčiausiai gyventojo ir labiausiai juo pasitiki“, – sakė meras.
P. Pušinskas teigė, kad senjorų skiepijimo tempus turėtų išjudinti gerieji pavyzdžiai, kai paskiepyti kaimynai dalijasi įspūdžiais, taip pat planuojama viešinimo akciją rengti su diplomatu, buvusiu užsienio reikalų ministru Vygaudu Ušacku – Skuodo garbės piliečiu.
Per savaitę nuo praėjusio penktadienio iki šio ketvirtadienio iš viso Lietuvoje paskiepyta 125 tūkst. 718 žmonių. Pirmąjį skiepą gavo 107 tūkst. 256.
Per dieną pirmuoju skiepu vidutiniškai paskiepyti 15 tūkst. 322 žmonės – tai daugiau nei 5 tūkstančiais viršija ankstesnės savaitės paros vidurkį, kai pirmąja vakcina vidutiniškai skiepyta po 9,9 tūkst. žmonių kasdien.
Lietuva iki šiol yra gavusi 806 tūkst. 525 vakcinos dozes, 801 tūkst. 725 iš jų yra paskirstytos vakcinavimo centrams, sunaudotos – 750 tūkst. 833.
