Valdininkai, nebežinodami, kaip gelbėti bankrutuojančias savivaldybes, pasirinko toliau skęsti. Mat Vilniui ir Kaunui bus suteikta išskirtinė teisė prasiskolinti. Vien Vilniaus skolinimosi planas – 600 mln. litų. Ekonomistai primena, kad bankrotas dėl lindimo į bankų kišenes bus nukeltas vos keleriems metams.
Nagrinėjant kitų metų biudžetą, atskleisti ir radikalūs savivaldybių planai, t. y. suteiktos išskirtinės teisės didinti skolą dviem didmiesčiams – Vilniui bei Kaunui. Mat nors kitoms savivaldybėms bus leidžiama praskolinti 40 procentų savų biudžetų, Kaunui palikta teisė skolą didinti iki 55 proc., o Vilniui – net iki 85 proc. Negana to, grynojo skolinimosi, t. y. „pravalgymo", limitas Vilniaus savivaldybei padidintas nuo 20 iki 40 proc. kitų metų pajamų.
Finansų ministerijos atstovė Živilė Kleivaitė įtikinėjo, jog Kaunas ir Vilnius – miestai, „vykdantys didelius investicinius projektus, kartu generuojantys ir didesnes pajamas, todėl jų skolos limitas ir yra didesnis". Tačiau nesunku suprasti – net jei šis procentas būtų lygus, didmiesčiai galėtų skolintis iki keliasdešimt kartų daugiau nei provincijos.
Vis dėlto Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas atskleidė, kad šiųmetinė 730 mln. „skylė" miesto kišenėje tikrai padidės. Mat kitąmet Vilnius skolinsis iki šiol neregėtą sumą – per 600 mln. litų. Nors pajamos į miesto biudžetą 2011–aisiais sudarys tik apie 950 mln. litų.
„Savivaldybės biudžeto planus paruošia vyriausybė, tvirtina Seimas. Todėl šiemet nesurinksime 100 mln. litų. Be to, Vilniui palikta tik 40 procentų surenkamo Gyventojų pajamų mokesčio, kai visoms kitoms savivaldybėms duodama 97–100 proc. Dėl šių ir kitų priežasčių negauta 267 mln., taip pat dėl ankstesnių valdžių priimtų sprendimų ateities sąskaita Vilniaus miesto savivaldybė ir yra skolinga kreditoriams", – skundėsi V.Milėnas.
Jis pasigyrė pats įtikinęs Vyriausybę leisti didinti skolą. Net ir šiemet jau leista nusižengti 15 proc. daugiau, nei galima.
„Su bankais aptarta – savivaldybė pasiskolintų apie 600 mln. litų 30–čiai metų, ir visi atgaus pasitikėjimą vieni kitais. Ir čia niekaip nėra susiję su rinkimais", – apsidraudė administracijos direktorius.
Tiesa, plano, kaip bus grąžinamos Vilniaus skolos, direktorius negalėjo pateikti. Jo negalėjo pristatyti ir Kauno savivaldybės administracijos direktorė Edita Gudišauskienė. Nors Kauno savivaldybės bendroji skola šiuo metu siekia 172 mln. litų.
„Mažesnių savivaldybių ir poreikiai kitokie. O mes įvairius projektus įgyvendiname ir iš skolintų lėšų. Kiek skola išaugs – sunku prognozuoti. Nes tai priklausys nuo to, koks bus biudžetas. Bet galiu pasakyti drąsiai – Kauno miestas nėra praskolintas, limitų nė vieno neviršijome. Ar yra planas, kaip skolas atiduoti? Be jokios abejonės. Nustatytų grafikų laikomės", – nedetalizavo ji.
